Parama buvo teikta tik pagal šešias kryptis
Europos Taryba (ET) 1999 metų birželio 21 dieną priėmė sprendimą teikti finansinę paramą šalims kandidatėms į Europos Sąjungą (ES) pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). ET sprendimu SAPARD parama šalių kandidačių žemės ūkiui turėjo būti teikiama per konkrečias prioritetines kryptis, o jas pasirenka pačios valstybės. Tačiau buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keliomis iš penkiolikos nurodytų krypčių. Lietuvos SAPARD programa – 2000-2006 m. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros programa – Europos Komisijos buvo patvirtinta 2000 metų lapkričio 27 dieną. Ji numatė aštuonias prioritetines kryptis, pagal kurias SAPARD parama turėjo būti teikiama Lietuvoje. Iš pradžių buvo akredituotos tik penkios SAPARD kryptys. Kitas tris kryptis ketinta akredituoti 2002 metų pabaigoje. Tačiau šis procesas užtruko ir tik po metų, 2003 metų spalio 9 dieną, akredituotos ne trys, o tik dvi kryptys. Realiai SAPARD programos parama teikta ne pagal Nacionalinėje programoje patvirtintas aštuonias, bet pagal šešias kryptis.
SAPARD pinigai panaudoti įvairiems tikslams
Kas padaryta už SAPARD lėšas? Paramos gavėjai įsigijo 376 sandėliavimo ir šaldymo įrangas, 241 šėrimo, 101 melžimo įrangą, 912 žemės dirbimo technikos, 203 kombainus, 294 traktorius, 92 žoliapjoves. Tradiciniame žemės ūkio sektoriuje rekonstruoti ar pastatyti 209 nauji gamybiniai pastatai, sukurta maždaug 2 tūkstančiai naujų darbo vietų. Vandentvarkos sistemoms tobulinti 164 kaimo vietovėms skirta per 90 milijonų litų. 18 komunikacijų ir inžineriniams įrenginiams tobulinti skirta 5,7 milijono litų. Įrengti 68 nauji arteziniai gręžiniai, 2 polderiai, nutiesta 156 tūkstančiai metrų vandens tiekimo ir 277 tūkstančiai metrų kanalizacijos sistemų. SAPARD parama skirta ir ūkininkų, kaimo gyventojų profesiniam mokymui. Per 21 tūkst. kaimo gyventojų išklausė kursus naujausios žemės ūkio produkcijos technologijos, verslo ekonomikos, vadybos, finansų apskaitos, aplinkos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo, informacinių technologijų ir kitomis temomis.
Kada baigsis SAPARD paramos programa? Paskutinės Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) ir SAPARD paramos gavėjų sutartys pasirašytos šių metų rugpjūčio mėnesį. Iki 2006-ųjų pabaigos, kol bus visiškai įvykdyti numatyti projektai, pagal pasirašytas SAPARD sutartis finansavimas bus tęsiamas, projektai prižiūrimi ir kontroliuojami. NMA oficialiai pradeda naują, daug sudėtingesnį ir kur kas platesnį veiklos etapą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal KPP ir BPD priemones.
Paramos programos pasiekimai ir trūkumai
Tarptautiniai ekspertai SAPARD patirtį Lietuvoje vertina nevienodai. Pažymėtina, kad kompensaciniai SAPARD paramos principai ir griežti projektų atrankos kriterijai ūkininkus, žemės ūkio bendroves, perdirbimo įmones ir kitus paramos gavėjus vertė objektyviai įvertinti savo ūkių ir įmonių ekonominį gyvybingumą, kurti efektyvaus ūkininkavimo planus. Tai ugdė jų ekonominį mąstymą ir suteikė galimybę įvertinti konkurencinę realybę, ateities perspektyvas. SAPARD paramą gavusios perdirbimo įmonės investicijas skyrė gamybos technologijoms pertvarkyti pagal Europos Sąjungos standartus ir maisto saugos reikalavimus.
Tik nedaugelis žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių – pasirašytos 46 sutartys – sugebėjo šia parama pasinaudoti. Tai gali turėti neigiamos įtakos perdirbamajai pramonei ir pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos grandžiai. Taip gali atsitikti todėl, kad SAPARD parama atiteko finansiškai ir techniškai stipriausioms perdirbimo įmonėms. Todėl jų atotrūkis nuo silpnesnių vidaus konkurentų dar labiau padidėjo. Ekspertai akcentuoja, kad pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje patvirtintų projektų vidutinė vertė yra net dešimt kartų mažesnė negu produktų perdirbimo. Nedaug patvirtintų projektų, kuriuos pateikė jaunieji ūkininkai arba ūkininkaujantieji nenašiose žemėse.
Ekspertai atkreipė dėmesį į itin netolygų SAPARD paramos regioninį pasiskirstymą: didžiausios lėšos susikaupė Kauno, Panevėžio, Marijampolės apskrityse. Pažymėta, kad NMA atmetė maždaug ketvirtadalį pateiktų projektų, tačiau vengė apibendrinti ir viešai skelbti pagrindinius projektų trūkumus. Bet vieša projektų klaidų ir trūkumų analizė būtų naudinga ir į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pretenduojantiems ūkio subjektams: pagerėtų bendra projektų kokybė, verslo planų užsakovai ir rengėjai sutaupytų lėšų ir laiko. Verslo planus SAPARD paramai gauti rengė maždaug penkiasdešimt įvairių firmų ir privačių asmenų. Įgyvendinant SAPARD programą buvo daryta kliūčių, kad tie patys ūkio subjektai negautų paramos pagal kelis projektus. Tačiau iš to nieko neišėjo, nes visai nebeliko teikiančiųjų paraiškas. Todėl teko rinktis: arba visai neįsisavinamos lėšos ir jos grąžinamos Europos Sąjungai, arba leidžiama teikti po kelis projektus.
Parama turi būti padidinta
Galutinėje SAPARD vidutinės trukmės įvertinimo ataskaitoje, kurią Žemės ūkio ministerijos užsakyta atliko kompanija “AHT Internacional-Agrisystems Consortium”, vertinant pastebimą materialinių išteklių susikaupimą šalies vidurinėje dalyje, teigiama, kad SAPARD tikslas buvo žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir konkurencingumo didinimas, o ne “teisingas paramos paskirstymas šalies mastu”. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daug papildomos paramos buvo suteikta perdirbimo sektoriui. Tai padaryta kitų paramos krypčių sąskaita, įskaitant ir neįgyvendintas kryptis. Daroma išvada, kad iš pat pradžių, kai buvo rengiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, planuotas paramos krypčių paskirstymas buvo neteisingas. SAPARD paramos įsisavinimo tyrėjų grupė mano, kad parama žemės ūkio produkcijos perdirbėjams turi būti padidinta. Tokios įmonės yra labai svarbios visoje tiekimo grandyje ir aprūpina vidaus rinką svarbiausia žemės ūkio produkcija. Be stipraus žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektoriaus nebus įmanoma padaryti, kad svarbiausia produkcija būtų konkurencinga. Tyrimas parodė, kad SAPARD lėšomis pasiekta akivaizdžių rezultatų: paramos gavėjai tikisi įgyvendinti verslo planuose numatytus tikslus ir jaučiasi pajėgūs konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, iš jų mokosi kiti žemės ūkio subjektai.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
