„Pirkėjas lietuviško obuolio skonį pamirš“, – tiesiai rėžia sodininkai. Rekordinės šalnos grasina palikti be lietuviško vaisių ir uogų derliaus, o jų augintojus – su milijoniniais nuostoliais.
Neįprastai šaltas pavasaris ir rekordinės šalnos grasina palikti be lietuviško vaisių ir uogų derliaus, o jų augintojus – su milijoniniais nuostoliais.
Nors labiausiai nukentėjo vaisių ir uogų augintojai, itin prasti metai numatomi ir daržovių ūkiams bei bitininkams.
Gamtos padarytas žalas jau pradėję vertinti specialistai pripažįsta, kad be valstybės pagalbos vargu ar augintojams bus įmanoma sulaukti kitų metų.
Žiedai pajuodo
Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės Vitalijos Kuliešienės teigimu, šalnos nėra neįprastas reiškinys Lietuvoje, tačiau šiemet jos nuo balandžio 14-osios laikėsi kone kiekvieną dieną daugiau kaip dvi savaites.
Vietomis siekė net žemiau minus devynių laipsnių, todėl beveik neliko sodų, kuriuose balti ar rausvi obelų ir kitų vaismedžių žiedai netaptų juodi.
„Prieš dvi savaites dar manėme, kad kažkiek derliaus turės Vidurio Lietuva, bet dabar matome, kad niekur jo nebus. Ilgalaikės šalnos labai pakenkė žiedams, tad lietuviškų obuolių ir uogų praktiškai neturėsime. Kai kur šalnos nušaldė visą derlių, kitur pavyko išsaugoti vos 10 proc.“, – pasakoja V. Kuliešienė.
Anot jos, net jeigu ir pavyks užauginti nedidelę dalį sodų derliaus, jis nebus kokybiškas.
Gali būti, kad jo net nebus verta skinti, nes išlaidos pasirodys didesnės už pajamas.
„Jau 2019 m. panašią patirtį turėjome – obuoliai, kurie išgyveno šalną, užaugo su juodomis dėmėmis, estetiškai pažeisti. O ši šalna dar baisesnė nei 2019 metais, kai šalnos buvo paskelbtos stichine nelaimė“, – teigė V. Kuliešienė.
Apsisaugoti nebuvo galimybių
Pasak Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės, jeigu ūkininkai ar augintojai praranda per 30 proc. derliaus, pagal įstatymą gali tikėtis valstybės pagalbos.
Šįmet be valstybės pagalbos, anot pašnekovės, augintojai vargu ar sulauktų kito derliaus.
Mat šalnos nėra draudžiamasis įvykis ir nė viena bendrovė nedraudžia ūkių nuo šios stichijos.
„Matome, kad klimatas keičiasi, draudimas iš dalies būtų išsigelbėjimas, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Jei šalnos trunka vieną naktį ar kelias, dar gali derlių gelbėti purkšdamas vandenį ar pernakt traktoriumi vežiodamas specialius šildytuvus, bet dabar jos laikėsi kiekvieną naktį, o sodų plotai didžiuliai. Fiziškai nebeįmanoma taip gelbėti derliaus, o ir priemonės labai brangios. Po 2019 m. prašėme, kad mums leistų įsigyti priemonių, gelbstinčių nuo šalnų, bet paramos negavome“, – kalbėjo V. Kuliešienė.
Skaičiuojama, kad sodininkų nuostoliai bus milijoniniai.
Pasimirš lietuviško obuolio skonis
V. Kuliešienė prognozuoja: šįmet prekyboje veikiausiai visiškai nebus lietuviškų obuolių, ankstyvųjų braškių, šilauogių.
„Jau ir taip būdavo didelis trūkumas lietuviškų obuolių, bet dabar praktiškai visus obuolius teks įsivežti. Pirkėjas lietuviško obuolio skonį pamirš. Situacija sudėtinga. Į sodus investuota daugybė pinigų, o ir nėra galimybių taip greitai pakeisti kita kultūra. Jei nušalo kokie žiemkenčiai, dar gali atsėti, o jei nušalo obels žiedas – viskas, iki kitų metų turi kažkaip išgyventi be pajamų“, – teigė V. Kuliešienė.
Pasak asociacijos vadovės, kai 2019 m. sodų ir uogynų derlių „nurinko“ stichinės šalnos, valstybės parama padėjo išgyventi. Tik bėda, kad augintojus ji pasiekė po poros metų.
„Daug sodininkų turi įvairių finansinių įsipareigojimų, ne visi gali tiek laiko laukti valstybės pagalbos. Jeigu būtų galima pratęsti turimų lengvatinių kreditų mokėjimus, tai būtų didelė parama“, – kaip lengviau būtų išgyventi šiuos metus, pasakojo V. Kuliešienė.
Daržovės neauga
Su baime į laukus dairosi ir daržovių augintojai.
Panevėžio rajone vienas didžiausių bulvių, svogūnų ir kitų daržovių augintojas Saulius Račkauskas teigė, kad tokie unikalūs metai per jo praktiką pasitaikė bene pirmą kartą.
Nors šiemet daržoves jis pasodinęs gerokai anksčiau, dėl šalto pavasario augimas visiškai sustojęs.
„Augimas atsilieka dėl šaltų orų. Nors šiemet viską pasodinau maždaug 10 dienų anksčiau nei ankstesniais metais, gamtinės sąlygos lėmė, kad daržovės žemėje nė nepradėjo augti. Daigelius išleido, bet toliau miega“, – sako ūkininkas.
Prognozuoti, koks bus derlius, S. Račkauskas dar nesiryžta. Anot jo, tai lems ir vasara.
„Jau ir taip būdavo didelis trūkumas lietuviškų obuolių, bet dabar praktiškai visus obuolius teks įsivežti.“
V. Kuliešienė
Tačiau paprastai, kai toks šaltas ir drėgnas pavasaris, gero derliaus nelauk – bulves pradeda pulti ligos. Nors jos valgytojams nėra pavojingos, bet bulvių kokybė nukenčia.
„Bus prastesnės kokybės derlius. Bent jau iš bulvių matysis, kad jos pažeistos ligų“, – mano S. Račkauskas.
Saldumynų mėgėjai be medaus
Šiltų ir saulėtų orų laukia ir bitininkai.
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Vaidas Arbutavičius teigė, kad balandžio pabaigoje, kai oras staigiai sušilo, bitės intensyviai darbavosi.
Bitininkai džiaugėsi tokia gražia pradžia, bet staiga stojo itin šaltas pavasaris.
„Pirmąjį medų bitelės sunaudojo tik savo reikmėms, bitininkui jo neliko. Sodai žydėjo, bet dėl itin šalto oro neskleidė nektaro, kai kurie žiedai nušalo, o ir bitės negalėjo skristi. Todėl pavasarinio medaus nebus. Pagrindinis medaus sukimas būna birželį, bet kai bitės nieko neprinešė, neturėsime ką sukti“, – pasakojo V. Arbutavičius.
Bitininkai guodžiasi, kad galbūt medų galės sukti vasarą.
Paprastai rapsai žydi iki birželio pradžios, tad teoriškai bitės dar gali spėti nektarą surinkti iš rapsų.
„Dabar bitės be darbo, tad rūpinasi spietimo reikalais. Prieš gamtą esame bejėgiai, telieka prisitaikyti. Vis tikimės, kad bent vasarinio medaus turėsime“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.
V. Arbutavičiaus teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip toks šaltas pavasaris paveiks medaus kainą.
Ją lemia ne tik klimato sąlygos mūsų krašte, bet ir kitų šalių derlius.
Jei medus ir pabrangs, pašnekovas tikina, jo bus pririnkta mažiau, tad bitininkai geresnio gyvenimo nepajus.
„Dabar pranašaujama, kad kelias dienas bus kiek šilčiau. Bitės galės dirbti visu pajėgumu, bet ar spės prinešti medaus ne tik sau, bet ir bitininkui, klausimas“, – sako V. Arbutavičius.
Pagalbos teks palaukti
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, šiuo metu renkami ūkininkų ir augintojų prašymai fiksuoti šalnų padarytus nuostolius.
„Mūsų darbuotojai vyksta į sodus ar uogynus, kur fiksuojamos šalnų padarytos pasekmės. Nuostolius nustatysime vykdami antrą kartą, kai jau bus užmegzti vaisiai ar uogos, jeigu jų iš viso bus. Matome, kad nuostolių bus daug, beveik visi sodininkai ir uogų augintojai jų patyrė“, – pažymi Z. Bakanienė.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, augintojai kasmet susiduria su vienokiomis ar kitokiomis stichijomis, kurios sunaikina dalį derliaus.
Pernai nemažai Panevėžio rajono ūkininkų nukentėjo dėl krušos.
Tačiau kruša paliečia tik dalį teritorijų, o šalnos neaplenkė beveik nė vieno ūkio.
Be to, šalnos nelaikomos draudžiamuoju įvykiu, todėl ūkininkai nuo jų negali apsidrausti.
Dabar belieka tik fiksuoti šalnų padarytus nuostolius ir apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad nebūtų taikomos tam tikros sankcijos. Taip pat gauti iš Pramonės ir amatų rūmų pažymą apie force majeure, kad ūkininkai negalės įvykdyti kai kurių iš anksto pasirašytų sutarčių.
„Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur dalyvausiu ir pati, vienas iš klausimų bus nuostolių, patirtų dėl šalnų, atlyginimas. Bet koks bus sprendimas, dar negaliu komentuoti“, – sakė Z. Bakanienė.
