Registrų centras, išanalizavęs Gyventojų registre esančią informaciją, išrikiavo miestus ir miestelius pagal demografinę kaitą per pastaruosius 25-erius metus.
Panevėžys, palyginus su kaimyniniais Šiauliais, atsidūrė skirtingose pozicijose. Registrų centro duomenimis, Aukštaitijos sostinė traukėsi, o kaimynai – ūgtelėjo.
Registrų centras išanalizavo Gyventojų registre kaupiamą informaciją, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – žmonės šiuo metu deklaravę gyvenamąją vietą, ir šiuos duomenis palygino su buvusiais prieš ketvirtį amžiaus.
Tokia analizė atskleidė, kurios vietovės labiausiai augo, o kurios – mažėjo.
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę šiek tiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose – per 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst.
„Stebint Gyventojų registro duomenis apie gyventojų skaičių, visuomet reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, tačiau pamiršo deklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo taip pat nedeklaravo“, – tokį skaičių paaiškina Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Registrų centro duomenys apie Panevėžį ne tokie optimistiniai.
Skelbiama, kad Aukštaitijos sostinė atsidūrė tarp miestų, per pastaruosius 25-erius metus netekusių daugiausia gyventojų. Čia per ketvirtį amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo net 14,9 tūkst.
Visą straipsnį skaitykite vasario 19 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
