Lietuvos dailės klasikas, Nacionalinės premijos laureatas, dešimčių tarptautinių apdovanojimų savininkas Stasys Eidrigevičius vėl sugrįžo į gimtinę. Dailininkas gerbėjams atvežė darbų, sukurtų per daugiau nei keturiasdešimt metų, retrospektyvą ir monografiją.
Pratęsė tradiciją
Dailininkas, tapytojas ir iliustruotojas Stasys Eidrigevičius į Panevėžį atvežė ankstyviausius ir paskutinius savo darbus, taip pat monografiją. Prieš dvejus metus Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės kabinete palikęs parašą garsus menininkas šį kartą tęsė tradiciją: ant sienos nupiešė žmogaus siluetą.
Ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje ištarus šio dailininko pavardę, abejingų nelieka. Nenuostabu, kad jam tapant ant sienos žiūrovai sulaikė kvapą ir nekantriai laukė, kada galės dailininką pasveikinti.
S.Eidrigevičius – originalus dailininkas fantastas, tapytojas ir iliustruotojas. Jo vardą ypač išgarsino įspūdingi plakatai ir vaikų knygų iliustracijos, jomis gėrėjosi ne viena karta.
Menininko kūryba neįtikėtinai plati – jis tapo, fotografuoja, kuria grafikos kūrinius, ekslibrisus, plakatus, knygų iliustracijas, performansus, skulptūras, kaukes, estampus, piešinius, dalyvauja kino ir teatro projektuose.
S.Eidrigevičius sukūrė originalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus. 2008 m. Jaqueso Debso filme „Buzkaši: stepių daina“(„Bouzkachi: the Song of the Steppes“) S.Eidrigevičius atliko savo paties, menininko, vaidmenį.
Pristatė monografiją
Bibliotekoje pristatytas S.Eidrigevičiaus kūrybos albumas. Tai pirma dailininko tėvynėje išleista 262 puslapių monografija. Knygoje publikuojama per 220 iliustracijų, yra išsami bibliografija.
„Šiame albume – dalis mano kūrybos, dauguma pamėgtų kūrybos sričių: yra ir tapybos darbų, ir plakatų, ir iliustracijų, ir teatrinių kūrinių. Knyga – tai mažas mano kūrybos fragmentas“, – sako S.Eidrigevičius.
Menininkas neslepia ilgai laukęs to momento, kai bus išleista knyga.
„Keliaudamas po pasaulį daug galvoju apie Lietuvą, ji – manyje“, – pabrėžė S.Eidrigevičius.
Knygos leidybos projekto vadovė Danutė Zovienė atskleidžia, kad rengiant leidinį teko perversti daugybę knygų, išleistų visame pasaulyje.
„Jo kūryba yra renesansinė, apimanti daugybę sričių ir žanrų. Tai suvaldyti nebuvo lengva. Mums talkino S.Eidrigevičiaus sūnus, jis parengė visą iliustracinę medžiagą“, – aiškino D.Zovienė.
Pasak jos, menininko kūryba ir asmenybė daugialypė, daugiabriaunė, todėl reikėjo daug įdėti darbo. Menotyrininkė pabrėžė, kad per knygą keliaujama kaip per dailininko gyvenimą.
Randa vietą
S.Eidrigevičius atskleidė, kad prieš dvejus metus, kai lankėsi bibliotekoje, iš direktorės Rimos Maselytės gavo dovanų ąžuolo vainiką. Sudžiūvęs jis tapo savotišku akcentu.
„Labai prisirišu prie daiktų ir man sunku su jais skirtis, todėl kur nors juos panaudoju“, – prisipažįsta menininkas. S.Eidrigevičius neslepia, kad nelengvas uždavinys buvo padaryti plakatą, kuriuo prisistatytų.
„Esu sukūręs per du šimtus plakatų, todėl išgalvoti ką nors nauja sudėtinga. Nesinori kartotis, reikia ieškoti kažkokios prasmės“, – sako dailininkas. Todėl jis sukūrė paukštį.
„Prie dirbtuvių yra mažas kiemelis, į jį atskrenda daug balandžių. Aš su jais draugauju. Ant palangės buvau pastatęs tokį krepšelį, jame paukščiai susuko jaukų lizdelį ir padėjo kiaušinukų. Stebėjau, kaip balandžiai peri, kaip iš kiaušinių išlenda mažas snapelis, mačiau, kaip tėvai savo paukštukus maitina, jais rūpinasi“, – įspūdžius pasakojo dailininkas.
Būtent ši patirtis paskatino jį sukurti paukščio plakatą.
Atsiskleidė menininko kelias
Panevėžio dailės galerijoje atidaryta paroda „Mediniškiai, Lepšiai, Panevėžys, Kaunas, Vilnius, Varšuva“ – mažoji S.Eidrigevičiaus kūrybos retrospektyva. Ji unikali tuo, kad eksponuojami kūriniai nebuvo rodyti Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje S.Eidrigevičiaus retrospektyvinėje parodoje „Veidas ant kaukės“, kurioje buvo galima pamatyti sukurtų 1974–2000 m. apie 200 darbų.
„Dailės galerijoje vykstančios parodos pats pavadinimas nusako S.Eidrigevičiaus kelią nuo Mediniškių iki Varšuvos, nuo vaikystės iki išplaukimo į plačiuosius vandenis, kai buvo pelnytas pasaulinis pripažinimas“, – aiškina Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
Panevėžyje eksponuojami S.Eidrigevičiaus pirmieji studijų metų darbai „Bulviakasis“ , „Napalys“, „Petras“, „Tėvo arklys“. Tai – įdomi ir turininga ekspozicija. Rodomi nuo 1970 m. iki 2012 m. sukurti piešiniai, temperos, pastelės, aliejaus darbai, plakatai ir fotografija.
„Menininkas įrodo, kokią svarbią reikšmę ir prasmę jis skiria vaikystei, ji kaip leitmotyvas eina per visą kūrybą. Jo šaknys stipriai įaugusios gimtinėje, tą liudija nuolat besikartojantys motyvai, simboliai, veidai. Tą liudija ir noras sugrįžti, kad ir koks jis būtų užimtas“, – kalbėjo J.Lebednykienė.
Panevėžio dailės galerija daug metų bendradarbiauja su pasaulinio garso dailininku S.Eidrigevičiumi. Menininkas šiai įstaigai patikėjo rodyti jo darbus Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius-11, vykusioje praeitų metų liepos mėnesį. Tada eksponuoti 23 S.Eidrigevičiaus kūriniai sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Kartojasi namų vaizdas
Menotyrininkė E.Grigoravičienė pažymi, kad pirmasis svarbus menininko įkvėpimo šaltinis – vaikystės prisiminimai. Dailininkas ir pats ne kartą yra sakęs, kad namai, kuriuose užaugo, sodyba Lepšių kaime netoli Panevėžio, – lyg jo vaizduotės lopšys.
Dar paauglystėje Stasys įsigijo pirmąjį fotoaparatą, mechaninę analoginio vaizdo kamerą, ir studijų metais kaskart parvykęs namo vis darydavo nespalvotas nuotraukas, fotografuodavo savo artimiausią gyvenamąją aplinką – trobesius, kiemą ar gretimas apylinkes.
„Veidai dažniausiai fotografuoti iš labai arti, kartais jie net netelpa nuotraukose, tačiau neretai juose taip pat matyti žmonės prie namų, prie lango ar už jo – „paveiksle“, – sako menotyrininkė. – Ilgainiui žmogaus veidas tapo pagrindiniu Stasio kūrinių siužetu, tačiau labai svarbus išliko ir trobelės motyvas.“
S.Eidrigevičius, išvykęs iš tėvų namų, o ypač persikėlęs į Lenkiją, namo vaizdą dažnai ėmė kartoti miniatiūrose, knygų iliustracijose, ofortuose ir pastelėse. Jis čia mažėja ir tolsta arba subyra į dalis.
Dailininko darbuose daug paukščių, klounų vaizdų, ypač gausūs vieniši portretai.
Šio menininko išdidintų veidų savybė – nedidelės, viena nuo kitos nutolusios apvalios akutės, turinčios tik obuolį ir vyzdį. Jos labiau primena gyvūnų nei žmogaus akis, tačiau svarbiausia, kad jos žvilga, kartais net atrodo lyg sudrėkusios, nes visuomet turi šviesos atspindžio, blizgesio tašką, kuris ir suteikia žvilgsniui gyvybę.
Neatsiejama dalis
S.Eidrigevičiaus svarbi kūrybos dalis – plakatai. Juos menininkas pradėjo kurti nuo 1980-ųjų, jau gyvendamas Lenkijoje. 2000 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengta S.Eidrigevičiaus plakatų paroda, čia saugomas jų rinkinys.
„Visi dailininko darbai artimi plakato kalbai, nes juose vyrauja vienas motyvas ar situacija, o plakatas visuomet nurodo vieną kultūros ar politikos reiškinį, privalo trumpai išreikšti pagrindinę idėją, kad žiūrovui ji būtų išsyk suprantama ir akivaizdi.
Stasio plakatai ne tik gerai atlieka savo užduotį – informuoja, bet ir skleidžia nevaldomą prasmės perteklių“, – pažymi menotyrininkė.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
