Rusijos lietuvių bendruomenė labai mišri, aktyvi ir įdomi. Tuo savaitgalį įsitikino susirinkusieji į Bistrampolio dvare vykusią parodą ir koncertą „Rusijos lietuviai – Lietuvai“.
Kultūros viceministras Romas Jarockis Rusijos lietuvių bendruomenių pirmininkams įteikė padėkos raštus už asmeninį indėlį puoselėjant tremtinių atminimą bei lietuvybės išsaugojimą. Tarp jų buvo ir savo fotografijų parodą į Bistrampolį atvežęs daktaras Saulius Sidaras. Organizatorių nuotr.
Su skausmo gaida
Bistrampolio dvaro erdvėse skambėjo ne tik liaudies dainos bei giesmės, bet ir Murmansko lietuvių himnas. Istorinių nuotraukų parodą pristatė tremtinys ir geologas daktaras Saulius Sidaras.
Septynerių metų į Krasnojarsko kraštą ištremto S. Sidaro, pėsčiomis išvaikščiojusio kone visą Sibirą, fotografijų rinkinyje – ir kiekvienam lietuviui skaudūs kadrai, kuriuos ne visi nori išlaikyti atmintyje.
„Mano sūnui, dabar turinčiam savo jauną šeimą Lietuvoje, toji mano tremties istorija nebeįdomi. Bijau, kad ir kitiems jo kartos žmonėms taip pat“, – užsimena S. Sidaras prie vienos nuotraukos. Joje užfiksuota rezoliucija, kurioje liepta sušaudyti 100 žmonių, o Stalinas rekomenduoja 300. Kitoje, pasak S. Sidaro, matome išdidžius „komunizmo statytojus, o šalia – vaikus su aliumininiais puodukais, dėkojančius tėveliui Stalinui už laimingą vaikystę“.
Šie žodžiai jam turi skaudžią prasmę. Kai S. Sidaras Jarcevo kaime lankė mokyklą, jam buvo liepiama kartu su kitais vaikais garbinti Staliną, jį vadinti tėvu ir verkti jam mirus. Šią kaukę teko dėtis žinant, kad Stalino paliepimu jo tėvas buvo nušautas, mama dėl tremties išgyvenimų suparalyžiuota, o jis su broliu atsidūrė už daugiau kaip penkių tūkstančių kilometrų nuo namų.
S. Sidaro kolekcijoje – nuotraukos nuo 1941-ųjų iki šių metų. Dabartinėse – daugiausia lietuvių tremtinių kapai, antkapiai, jų užrašai. Ir Sibiro platybių gamta, kurią jis kas vasarą tyrinėja su geologų ekspedicijomis. Tik šią vasarą dėl vizito į Lietuvą atsisakė ekspedicijos, užtat lankė lietuvių kalbos kursus Vilniuje. Šios žinios jam pravers stiprinant Krasnojarsko krašto lietuvių bendruomenę.
„Joje daug aktyvių narių – apie penkis šimtus. Todėl pats ir nepersikeliu į Lietuvą: mano pagalbos reikia, kad palaikytume lietuviškas tradicijas, mokėtume kalbą, rūpintumėmės kapais. Čia atvykstu arba žmona atvažiuoja kartą per metus dvejus“, – prisipažino S. Sidaras.
Kelionė į Lietuvą – šventė
Beveik visi Krasnojarske gyvenantys lietuviai – jų yra ne mažiau kaip 5000 – vienaip ar kitaip paliesti tremties. O visai kitokia bendruomenė susirinkusi Murmanske. Jai atstovaujančio ansamblio „Lietuva“, praėjusį savaitgalį koncertavusio Bistrampolyje, nariai – jūreiviai, vadybininkės, gydytojai. Jie arba jų tėvai į šį arčiausiai Suomijos esantį šiaurinį miestą atvyko arba dėl meilės, arba dėl uždarbio. „Murmanske gyvena daugiau kaip dvi dešimtys tautinių mažumų – nuo vietinių komių iki totorių, moldavų, armėnų, – pasakojo ansamblio vadovė Elena Masiukaitė. – Lietuviai iš jų išsiskiria kultūriniu aktyvumu. Mūsų ansamblis ten visuose renginiuose laukiamas, jaučiamės lyg žvaigždės.“
Ansamblio „Lietuva“ iš Murmansko nariai džiaugėsi šiltu priėmimu Lietuvoje.
E. Masiukaitės tėvas prieš 23 metus įkūrė Murmansko lietuvių bendruomenę. Joje apie 300 narių: jie rengia parodas, dainuoja ir šoka festivaliuose, kituose renginiuose.
Atvykti į Lietuvą jiems taip pat šventė.
„Mus čia nepaprastai šiltai priima. Kad ir per šį koncertą – susirinko pilna salė žmonių, visi kartu dainavo“, – kalbėjo E. Masiukaitė.
Prieš renginį kultūros viceministras Romas Jarockis atvykusiems Rusijos lietuvių bendruomenių pirmininkams įteikė padėkos raštus už asmeninį indėlį puoselėjant lietuvių tremtinių atminimą, lietuvybės išsaugojimą, už tremtinių kapų tvarkymą.
Su Rusijoje gyvenančiais lietuviais Bistrampolio festivalio organizatoriai nuolat palaiko ryšius. Jie kviečiami į koncertus ir susitikimus, dvaro atstovai teikia paramą tremtinių kapams atnaujinti.
Dvaro vadovas dr. kun. Rimantas Gudelis patarnauja lietuvių bendruomenėms Rusijoje ir jų prašymu prisiėmė atsakomybę vykdyti lietuvių tremtinių kapų tvarkymo projektą.
Šiemet atvykę Rusijos lietuviai dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime.
