Mąstysenos kaitos vakaru tapo susitikimas su vizualiųjų menų atstove, dokumentinio filmo „Rūgštus miškas“ apie didžiausią Europoje kormoranų koloniją režisiere Rugile Barzdžiukaite.
„Trys dienos, kai sumažėjo mano kelionių, kai galiu džiaugtis sulėtėjusiu tempu ir vėl susitikti su žiūrovais“, – sakė menininkė, atvykusi pasimatyti su panevėžiečiais Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Lėta kūrėja
R. Barzdžiukaitės vardas figūruoja įvairiuose kultūros žanruose – kinas, opera, performansas, instaliacijos ir kt.
„Po skirtingas raiškas keliauju nuo vaikystės – tėvai leido keisti būrelius, vos jie pabosdavo arba nebepatikdavo. Todėl esu pavyzdys, kad savo vaikams turėtume suteikti pasirinkimo laisvę. Tai duoda naudos“, – šypsosi menininkė.
Nors Rugilės Barzdžiukaitės pavardė dažnai skamba žiniasklaidoje (opera-performansas „Saulė ir jūra“, opera „Geros dienos!“ ir kt.), ji teigia esanti lėta kūrėja.
„Mano kūryba lėta. Dokumentinį filmą „Rūgštus miškas“ kūriau penkerius metus. Jo pradžia – 20 minučių diplominis darbas Goldsmito universitetui (Jungtinė Karalystė), kur tuo metu studijavau. Jaučiausi turinti pasakyti kur kas daugiau, todėl galiausiais tai tapo dokumentiniu filmu „Rūgštus miškas“, – pasakoja viešnia.
Be išankstinių nuostatų
Penkeri darbo metai davė puikių rezultatų – filmas apkeliavo daug kino festivalių, pelnė Lokarno festivalio prizą, Bilbao dokumentinių ir trumpametražių filmų festivalio Zinebi Didįjį prizą, „Sidabrinę gervę“ Lietuvoje ir kt.
„Lietuvoje nemėgstame kormoranų, juos vaikome, mažiname, kontroliuojame populiaciją. Filmuoti „Rūgštaus miško“ su Dovydu Korba nuvažiavome į Kuršių neriją, Juodkrantės garnių ir kormoranų koloniją. Čia, atmetusi bet kokias išankstines nuostatas, stebėjau aplinką ir vyksmą. Galiausiai žiūrėjome, kas iš to išeis, ieškojome savo meninės kalbos“, – prisimena R. Barzdžiukaitė.
Dokumentiniame filme – tūkstančių ganėtinai didelių, triukšmingų paukščių gyvenamoji vieta. Miškas, kuris vieniems atrodo tarsi po atominio karo, kiti jame mato atsinaujinimą, įžvelgia mistikos, paukščių laisvės, saugumo ir gyvensenos grožį.
Savo nuomones išsako Lietuvos ir užsienio turistai, gamtos specialistai. Visa tai – apžvalgos aikštelėje, kurią filmo kūrėjai pavadino Babeliu.
Plėsti akiratį
„Pats geriausias rezultatas – kai mano filmas praplečia ar keičia žiūrovo akiratį, patirtis, suvokimą, nuostatas“, – teigia R. Barzdžiukaitė.
Taip nutiko ir bibliotekoje – panevėžiečiai dalijosi samprotavimais, kad pasaulyje tilpsime visi, pakitusiu požiūriu, įspūdžiais.
„Rūgštus miškas“ Juodkrantės kormoranų kolonijai turėjo ir fizinės įtakos – čia įrengta išsamesnė, patrauklesnė informacinė lenta, apžvalgos aikštelė su stogu.
Galiausiai, susidėliojusi logistinius dalykus, prie jūros persikėlė gyventi ir pati R. Barzdžiukaitė.
G. Lukoševičiaus nuotr.
