Konteinerių, skirtų maisto ir virtuvės atliekoms, atsiimti sukviesti Rožyno gyventojai po pirmos dalybų dienos džiaugiasi išnešę sveiką kailį.
Sako, tokių grūsčių nebūdavę net sovietmečiu eilėse prie deficitinių prekių. Dalinimo ėmęsi bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai irgi prisipažįsta tokio rožyniečių ažiotažo nesitikėję – juolab kad atliekų konteineriai tikrai ne deficitinis daiktas.
Skyrė tris dienas
Rožyno gyventojams skirtų 120 litrų konteinerių su filtru bei septynių litrų kibirėlių maisto bei virtuvės atliekoms dalyboms buvo numatytos trys dienos – nuo liepos 23-iosios iki šiandienos, ketvirtadienio.
Pirmąją dalybų dieną konteinerių dalintojai mikrorajono gyventojų nuo 17 iki 19 valandos laukė Žalgirio gatvėje prie parduotuvės „Žalgiriukas“. Antrąją dieną dalybos tokiu pačiu laiku turėjo vykti jau prie Ramunių skersgatvyje esančios parduotuvės, trečiąją – Mažosios Gamtininkų ir Pušyno gatvių sankirtoje.
Reikalavimas buvo tik vienas – atsiimant konteinerį su kibirėliu, privalu turėti asmens dokumentą.
Tačiau pati pirmoji dalybų diena parodė, kad ne dalintojai, kaip buvo žadėję, laukė atsiimančių konteinerius, bet pastarieji buvo priversti laukti vėluojančių „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojų. Ir belaukdami stebėtis parinkta vieta.
Remontui uždarius Smėlynės gatvę, vietos žmonės Žalgirio gatvės kitaip ir nevadina kaip autostrada – taip joje suintensyvėjęs eismas. Kad aplankytum kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną, tenka ilgokai pastoviniuoti, kol pravažiuos mašinų karavanas. O čia dar į dalybų vietą atsiimti konteinerių suvažiavusieji mašinomis užstatė abi judrios gatvės puses, tad važiuoti tapo beveik neįmanoma.
Padėtis tapo nekontroliuojama
Nebeliko kur sustoti ir konteinerius atvežusiam įmonės automobiliui – jis dar labiau užkimšo Žalgirio gatvę.
Paaiškėjus, kad išdalyta bus tik kiek daugiau nei 40 konteinerių, į eilę išsirikiavę gyventojai turėjo po vieną eiti prie „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojos – parodyti dokumentus, kad ši duomenis suvestų į kompiuterį.
Tačiau greitai paaiškėjo, jog registruoti konteinerių gavėjus raštu nepalyginamai greičiau, nei tai daryti kompiuteriu. Tuomet padėtis greitai tapo nekontroliuojama: iki tol tvarkingai eilėje laukę rožyniečiai stumdydamiesi ir bardamiesi ėmė veržtis prie automobilio su jame sukrautais rudaisiais konteineriais ir prie greta poziciją užėmusios surašinėtojos.
Tokiais atvejais sakoma: būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Niekam nenorint likti tuščiomis rankomis, prasidėjo tikros grumtynės. Vienas vyriškis burnojo dėl konteinerio turėjęs atsiprašyti iš darbo, greta moteris aiškino, jog mašinoje laukia neįgalus vaikas, tad konteinerio jai reikia kuo greičiau. Pyktį liejo ir stovėjusieji eilėje pirmieji, bet minios iš jos išstumti. Ir vis daugėjo reikalavimų duoti viršininko telefono numerį, nes tokias „bezabrazijas“ reikia baigti.
Pasibaisėjo elgesiu
Dalijant konteinerius buvo klausiama jį atsiimančio vardo, pavardės, gyvenamosios vietos. Duomenis dar spėta užsirašyti, tačiau pažvelgti į kiekvieną atsineštą dokumentą jau nebebuvo kada. „Tikrai nesitikėjau, kad nuėjusi pasiimti siūlomo konteinerio rasiu tiek daug žmonių ir kad žmonės bus tokie pikti ir nepakantūs, kad jie puls, stumdysis, griebs, – baisėjosi Žalgirio gatvės gyventoja Stasė. – Nebūčiau pagalvojusi, kad ir pati grįšiu apstumdyta.“
Pasak rožynietės, tokios dalybų eigos aiškiai nesitikėjo ir patys dalintojai.
„Mačiau sutrikusius jų veidus – net gaila buvo“, – prisipažino.
Moteris sakė pasigedusi ir organizuotumo, ir tinkamesnės vietos.
Pati ji prie nurodytos parduotuvės atėjusi prieš dvidešimt minučių iki dalybų pradžios ir jau radusi vieną kitą aplinkinių gatvių gyventoją, dar keli žmonės laukė automobiliuose. Bet išmušus paskirtajai valandai, susirinkusių žmonių skaičius jau galėjo viršyti šimtą.
Stasė dėkinga kaimynei, kuri, prasigrūdusi prie dalintojų, užrašinėtojai pasakė ne tik savąją, bet ir jos pavardę, dargi pakaišiojo abu pasus, į kuriuos, aišku, niekam jau nebebuvo laiko žiūrėti.
„Besigrūdantieji net apibarė mus – kaip taip galima imti du konteinerius“, – prisimena Rožyno gyventoja. Tačiau buvo verta: abi su kaimyne į namus grįžo su atsikovotu grobiu.
Kitiems pasisekė mažiau.
Dviračiu konteinerio atvykęs Gintas, pamatęs tokią minią, pasuko atgal. Alvydo laukė naktinė pamaina, tad nenorėdamas į darbą vykti apstumdytas, irgi nusprendė dėl konteinerio nesigrumti.
Dar kiti konteinerį gavo visai be mūšio, kai įkandin pirmosios „Panevėžio specialaus autotransporto“ mašinos atriedėjo dar viena su tokiu pačiu kroviniu, tačiau sakė nelabai žinantys, ką į jį dėti.
„Visas virtuvės atliekas kompostuoju – turiu ir savo pačios, ir valdžios duotą komposto dėžę“, – rožynietė Genutė svarstė, ką reikės daryti su dar viena plastikine talpykla.
Tikrai užteks visiems
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė dėl vėlavusių kolegų atsiprašė – vykdami į pačias pirmąsias konteinerių dalybas šie galbūt neįvertino to, kad jų pradžia sutaps su darbo dienos pabaiga, kai gatvėse ypač daug automobilių.
Tokio ažiotažo atsiimant konteinerius, pasak įmonės atstovės, nesitikėta.
„O parinkdami dalybų vietas, mūsų bendrovės specialistai atsižvelgė į tai, kur susirenka gausiausiai žmonių“, – paaiškino J. Indulytė.
Kodėl jiems išvis reikia vykti atsiimti šių konteinerių, kodėl pati įmonė jų neišvežiojanti po namus, – tokie klausimai dalybų vietoje skambėjo itin garsiai, – specialistė sakė galinti atsakyti labai paprastai: siekiant panevėžiečių sąmoningumo rūšiuojant atliekas.
„Nenorime, kad žmonės teigt „Va, įbruko konteinerį“. Siekiame, jog patys suvoktų, kad virtuvės atliekų konteineris tikrai reikalingas, ir atvyktų pasiimti“, – pabrėžė pašnekovė.
J. Indulytės patikinimu, rudieji konteineriai anaiptol nėra deficitiniai – jų apstu, tad bijoti, jog neliks, tikrai nėra ko. Ir kitąkart rengti grumtynių jų dalybos vietose nereikėtų.
