Panevėžiečiai nuo rugsėjo už geriamąjį vandenį ir nuotekas mokės brangiau.
Tokį sprendimą patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nustačiusi naujas bazines kainas bendrovei „Aukštaitijos vandenys“.
Nors šis pokytis palies tūkstančius vartotojų, bendrovė ramina, kad net ir pabrangus vandeniui jo kainos liks mažiausios Lietuvoje.
Kaina ūgtelės
Kaip skelbia VERT, jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymo kaina ūgtelės 23 centais.
Bute gyvenantieji ir „Aukštaitijos vandenų“ paslaugas gaunantys vartotojai už išleistą kubinį metrą vandens mokės 2,70 Eur (dabar moka – 2, 47 Eur), o individualių namų savininkams paslaugų kaina sieks 2,66 Eur (dabar – 2,44 Eur).
Aptarnavimo kaina lieka ta pati – 90 centų.
Kaip teigiama VERT pranešime, tokį kainų pokytį lėmė ilgalaikio turto nusidėvėjimas, didesnės personalo sąnaudos, investicijų grąža ir kitos įmonei padidėjusios būtinos išlaidos, reikalingos paslaugų teikimui užtikrinti.
Lyg atominė jėgainė
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus Sauliaus Venckaus teigimu, VERT bazinę kainą geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti nustato penkeriems metams, tačiau kasmet ji koreguojama.
„Yra buvę tokių metų, kai vandens ir nuotekų tvarkymo kaina mažėdavo, tačiau mažėjimo paprastai niekas neakcentuoja ir net nepastebi. Arba stebisi, kodėl tiek nedaug mažėja“, – sako S. Venckus.
Generalinio direktoriaus teigimu, kainos dedamąją lemia daug dalykų, bet pagrindiniai faktoriai, šiemet lėmę jos augimą, yra ilgalaikio turto amortizaciniai nuskaitymai, darbo užmokesčio indeksavimas, investicijos.
Praėjusiais metais nemaža dalis įmonės investicijų buvo nukreipta į saulės elektrinės įrengimą, siekiant ilguoju periodu sumažinti elektros išlaidas ir prisidėti prie tvarumo.
Pasak S. Venckaus, tiek įvairių struktūrinių fondų, tiek ir bendrovės lėšų kasmet daug investuojama į naujų abonentų prijungimą prie centralizuotų tinklų, taip pat į vandentiekio tinklų rekonstrukciją ir įvairios įrangos bei vamzdynų atnaujinimą.
Neplanuotai daugiau lėšų, anot direktoriaus, teko skirti saugumui, mat pagal naujus saugumo reikalavimus bendrovė priskiriama prie ypatingos svarbos nacionalinio saugumo objektų.
„Lėšų nemažai suvalgo senų vamzdynų keitimas, įrangos atnaujinimas, be to, IT sritis pareikalavo papildomų investicijų. Pagal saugumo reikalavimus esame prilyginti atominei elektrinei, o tai reiškia, kad mūsų įmonei keliami nauji reikalavimai fizinei saugai. Bandome kalbėtis su Aplinkos ministerija, kad juos sušvelnintų, nes norint juos visus įgyvendinti, reikės labai didelių papildomų investicijų“, – kalbėjo A. Venckus.
Kalkėjimas – natūralus procesas
Nemažai panevėžiečių piktinasi itin kalkėtu vandeniu, tačiau bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktorius teigė, kad vandens kokybė nesikeitė.
Šaltas geriamasis vanduo imamas iš 170–230 m gylio, tada gerinimo įrenginiuose pašalinama geležis ir vanduo patenka į rezervuarus. O iš jų siurbliais patiekiamas į vandens paskirstymo sistemą. „Aukštaitijos vandenys“ turi 25 gręžinius.
„Taip, šaltas vanduo Panevėžyje yra vidutiniškai kietas, bet vandens, skaičiuojančio milijonus metų, kokybė niekaip nepasikeitė. Drąsiai galiu sakyti, kad jis yra geresnės kokybės už vadinamąjį stalo vandenį. Žinoma, mineraliniai vandenys – visai kita kategorija, bet paprastas geriamasis vanduo, bėgantis iš čiaupo, tikrai yra geresnis ir saugesnis už supilstytą į plastikinius butelius ir parduodamą prekybos vietose“, – tvirtino A. Venckus.
O kalkėjantys buitiniai prietaisai – vandens šildytuvai, skalbimo mašinos ar arbatinukai, – anot direktoriaus, tai natūralūs procesai, kurių pasekmes kalkes pašalinti yra įvairiausių priemonių.
„Jeigu užkalkėjo karšto vandens vamzdynai daugiabutyje, vadinasi, tiekiamas per karštas vanduo. Temperatūra turi būti ne didesnė nei 60 laipsnių, jei būna aukštesnė, ima kalkėti įrenginiai ar vamzdžiai“, – paaiškino direktorius.
Dvi medalio pusės
Pasak A. Venckaus, sovietmečiu, kai daugiabučiuose dažniausiai būdavo atvira vandens ruošimo sistema, visą karštą vandenį šilumos tiekėja „Panevėžio energija“ minkštindavo.
„Tikriausiai ne vienas pamena, kad prausiantis po dušu būdavo toks jausmas tarsi negalėtum nusiplauti muilo“, – kalbėjo A. Venckus.
Galop vandens minkštinimo atsisakyta, nes, direktoriaus teigimu, toks vanduo visiškai netinkamas maistui ruošti ar vartoti. Nustatyta, kad jis netgi kelia didelę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti.
„Žmonės gali įsigyti minkštinimo filtrus, jeigu jiems atrodo, kad vanduo per kietas, bet tokio tikrai nerekomenduočiau vartoti. Arba tada reikia gerti daug papildų ir kitų papildomų priemonių, siekiant atkurti mineralų pusiausvyrą organizme“, – patarė „Aukštaitijos vandenų“ vadovas.
Mažiau nei kaimynai
Nors 23 centai už kubinį metrą – nemažas pokytis, A. Venckus teigė, kad Panevėžyje vanduo ir toliau liks vienas pigiausių Lietuvoje.
Kaimyninėse savivaldybėse gyventojai už vandens kubinį metrą moka daugiau. Pavyzdžiui, anykštėnams šalto vandens kubinis metras kainuoja 5,77 Eur, kupiškėnams – 5,15, Pakruojo gyventojams – 5,15, o Biržų – 4,60. Brangiau moka ir šiauliečiai – 4,07 euro.
Pigiausias geriamasis vanduo – Vilniuje. Sostinės gyventojai už jo kubinį metrą tesumoka 2,20 euro.
O brangiausiai vanduo atsieina Rietavo komunalinio ūkio vartotojams – 5,94 euro.
„Panevėžiečiams vanduo brangsta 8 proc. Reikia suprasti, kad tai ne tik geriamojo vandens, bet ir nuotekų tvarkymo kaina. Kaip žinia, nuotekų surinkimas ir valymas – technologiškai sudėtingas ir brangus procesas, tad panevėžiečiams šaltas vanduo dar nėra brangus. Net ir pakilus kainoms panevėžiečiai vis tiek mokės mažiau nei daugelio kitų miestų gyventojai“, – tvirtino A. Veckus.
Praėjusiais metais grynosios „Aukštaitijos vandenų“ pajamos siekė 13,817 mln. eurų, o pelnas 1,969 mln. eurų.
2023 m. įmonės pelnas siekė 1,492 mln. Eur.
2024 m. akcininkų sprendimu išmokėta 100 000 Eur dividendų (2023 m. – dividendų išmokėta nebuvo, nes bendrovė 2022 m. baigė nuostolingai).
