Rinkimai Panevėžyje: pinigai balsų neatnešė

Po pirmalaikių Panevėžio mero rinkimų skaičiuojami ne tik kandidatų pelnyti balsai, bet ir rinkimų kampanijos pinigai.

Maždaug triskart mažiau pinigų politinei reklamai išleidusi Loreta Masiliūnienė Panevėžio mero rinkimus laimėjo surinkusi kone triskart daugiau balsų nei jos varžovas Ignas Gaižiūnas.

Nevienodos finansinės galimybės

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, Aukštaitijos sostinės meru pretendavusio tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Igno Gaižiūno politinei reklamai skirtoje sąskaitoje gulėjo jam partijos skirti ir fizinių asmenų paaukoti 28 291 Eur.

Jo varžovės, politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatės Loretos Masiliūnienės politinei reklamai sukauptas kraitis buvo triskart mažesnis – 9048 Eur, surinkti paties komiteto narių.

Visgi rinkimų rezultatai šįkart parodė, jog prie pagrindinių miesto gatvių masyvūs stendai su kandidato plakatais ar daug smulkios reklamos panevėžiečius menkai paveikė.

Maždaug triskart mažiau pinigų politinei reklamai išleidusi L. Masiliūnienė rinkimus laimėjo surinkusi kone triskart daugiau balsų nei I. Gaižiūnas.

Didžiausia rėmėja – pati partija

Viešai skelbiamais VRK duomenimis, pagrindinė I. Gaižiūno rinkimų kampanijos rėmėja – TS-LKD.

Ši partija praėjusių metų antrąjį pusmetį iš valstybės biudžeto gavo didžiausią dotaciją iš visų politinių jėgų – 1,55 mln. eurų.

Iš valstybės kišenės partijoms skiriamos sumos nustatomos pagal tai, kiek kuri gavo balsų per pastaruosius savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus.

Solidžiausią pyrago riekę pernai gavusi TS-LKD kandidato į Panevėžio merus I. Gaižiūno politinei reklamai skyrė 25 tūkst. eurų.

Pats kandidatas, praėjusiais metais ėjęs švietimo viceministro pareigas, prisidėjo 1750 Eur.

Likusi suma surinkta iš fizinių asmenų aukų, siekiančių nuo 20 iki 400 eurų.

Iš I. Gaižiūno rinkimų kampanijai skirto 28 291 Eur kraičio, vakar dienos duomenimis, politinei reklamai buvo išleista 23 986 Eur.

Nė cento iš valstybės kišenės

L. Masiliūnienės pagrindinis rėmėjas – ją iškėlęs komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Iš jos politinei reklamai surinktų 9048 Eur komiteto skirtoji suma siekia 5800 Eur.

Šie pinigai surinkti paties komiteto narių iš jų mokamo nario mokesčio. Skirtingai nei partijos, politiniai komitetai iš valstybės kišenės negauna nė euro.

Pati L. Masiliūnienė savo rinkimų kampanijai skyrė 1000 eurų.

Kiti 2248 Eur yra fizinių asmenų aukos – nuo 50 iki 300 eurų.

Triskart mažiau už varžovą konservatorių rinkimų kampanijai surinkusi L. Masiliūnienė politinei reklamai neišleido nė to.

Jai politinė reklama atsiėjo 8861 Eur.

Pinigais rinkėjų nenupirks

Linas KONTRIMAS

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas

„Kvailai mąsto politikai arba jų rėmėjai, galvojantys, kad stora piniginė atneš pergalę rinkimuose. Juose laimi charizma, idėja, jausmas. O jei yra idėja, bendruomenės palaikymas ir dar biudžetas, galima pamatyti labai įdomią rinkimų kampaniją. Nes tokie kandidatai ją daro mėgaudamiesi.

Šiandien matome daugybę politikų, kurie į politiką eina visiškai nesuprasdami, kodėl tą daro, arba kažkieno į ją stumiami.

Tokie mano, kad kuo didesnis biudžetas, tuo arčiau pergalė. Bet taip neatsitinka. Gali mieste iškabinėti kiek nori reklamos, bet jei tavęs rinkėjai nemyli, nieko nepasieksi. Ačiū Dievui, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir negali priversti žmonių už tave balsuoti.

Kartais be galo svarbu susivokti, kokios yra aplinkybės, ar jos palankios personai, politinei jėgai. Jei kandidatas jų neįvertina, gali berti tuos eurus į reklamą, bet vis tiek mašina neužsikurs.

Po Seimo rinkimų, kuriuos Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai pralaimėjo, viltis, kad Panevėžyje pakils banga už jų kandidatą, žinot, būtų sunku.

Bet aš lygiai taip pat negaliu teigti, kad brangi, aktyvi ir kartais net agresyvi rinkimų kampanija neduoda rezultatų. Žinoma, kad duoda, bet vėlgi reikia įvertinti visas dedamąsias: aplinkybių visumą, bendruomenės palaikymą.

Nepaneigsime, kad laisvoje visuomenėje rinkodara veikia mūsų sąmonę. Politinė rinkodara taip pat. Bet jei žengdamas į rinkimų trasą neapsidairai aplinkui ir nesupranti, kad tau nėra rinkėjų meilės ir dėmesio, pinigais jos nenupirksi.

Pirmiausia kandidatas turi kažką padaryti, kad tie rinkėjai jį mylėtų arba bent patikėtų.“