Antradienį, spalio 8-ąją, prasidės išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Panevėžiečių pasirinkimas nulems, ar jiems Seime ateinančius ketverius metus atstovaus tikrieji Panevėžio krašto patriotai, konkrečiais darbais prisidėję prie visiems regimų pozityvių pokyčių tiek mieste, tiek rajone.
Vienmandatėse apygardose kandidatuojantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai panevėžiečiai ir dirbdami Seimo valdančiojoje daugumoje, ir opozicijoje jau įrodė, kad jiems tikrai ne tas pats, kaip ir kuo gyvena jų krašto žmonės.
Daugiau dėmesio šeimoms
Antros kadencijos Seime siekiančio LVŽS kandidato Panevėžio vakarinėje vienmandatėje apygardoje Deivido Labanavičiaus politinės karjeros pradžią žymi 2016-ieji, kai tapo miesto mero Ryčio Račkausko patarėju ir prisiėmė tarpininko tarp tuometės LVŽS suformuotos Vyriausybės, Seimo valdančiųjų ir Panevėžio savivaldybės atsakomybę.
Jo pastangas, darbus ir indėlį į miesto pokyčius panevėžiečiai įvertino 2020-aisiais – jaunam politikui suteikė Seimo nario mandatą.
Visgi parlamente pasikeitus politinių jėgų persvarai, daug LVŽS pradėtų darbų nesulaukė dabartinių valdančiųjų palaikymo ir tęstinumo.
„Labai apmaudu, kad mūsų oponentams Seime tapus valdančiąja dauguma, gerokai sumažintas finansavimas jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti. LVŽS nueinant į opoziciją, valstybės biudžete tam buvo numatyta dešimtys milijonų eurų per metus, dabar – vos keli milijonai. Negana to, nusprendė gerokai nurėžti ir pačias subsidijas. Vietoj LVŽS anuomet nustatytos 30 proc. maksimalios paramos pirmą būstą perkančioms šeimoms dabar teliko 15 proc.“, – vardija D. Labanavičius.
Ši parama besikuriančioms jaunoms šeimoms buvo didžiulė paskata ir regionams, taip pat Panevėžiui, ieškančiam, kaip suvaldyti neigiamas demografines tendencijas.
„Panevėžys – senstantis miestas ir mūsų užduotis rasti priemonių, kad jauni žmonės ne tik čia liktų, bet ir sugrįžtų. Tačiau jų pritraukimas į regionus turi būti ne tik savivaldos rūpestis, bet ir Seimo bei Vyriausybės prioritetas“, – pabrėžia D. Labanavičius.
Parlamentaras įsitikinęs: jaunas šeimas paskatintų susilaukti vaikų ir sugrąžinta vaiko priežiūros atostogų išmokų suma, kokia buvo anksčiau.
„Didžiausio gimstamumo šuolio galima tikėtis, kai pirmaisiais vaiko priežiūros metais būtų mokama 100 proc. atlyginimo, antraisiais – 70 proc. Bet dabartiniai Seimo valdantieji sumažino atitinkamai iki 45 proc. ir 30 proc. Šiuo metu Lietuvoje porai tenka 1,37 vaiko. Šeimos vaikų nesusilaukia ne dėl to, kad nenori. Dažnai tokį pasirinkimą lemia jų jaučiamas finansinis nesaugumas“, – konstatuoja D. Labanavičius.
Aukštasis mokslas – prieinamas visiems
Švietimą vienu iš esminių prioritetinių sričių įvardijančiai LVŽS 2020-aisiais pritrūko vos kelių mėnesių, kad būtų spėtas įgyvendinti kitas jos planas – nemokamos bakalauro studijos kiekvienam studentui. Tam valstybės biudžete jau buvo numatyta 25 mln. eurų.
„Švietimo ministre tapus konservatorei Jurgitai Šiugždinienei, tos minties, deja, atsisakyta. Nemokamos bakalauro studijos būtų buvusi stipri paskata jaunuoliams siekti aukštojo mokslo“, – D. Labanavičius ketina kitą kadenciją sugrįžti prie politinių oponentų blokuoto plano.
Išsaugota Panevėžio kolegija
Šalies aukštosioms mokykloms konkuruojant dėl stojančiųjų, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planą Aukštaitijos sostinei grėsė prarasti vienintelę visame regione savarankišką aukštąją mokyklą – Panevėžio kolegiją.
Jai kartu su Utenos kolegija buvo numatyta likti Šiaulių kolegijos padaliniu.
„Labai džiaugiuosi, kad mano su kolegomis LVŽS Seime – Guodos Burokienės bei akademiko Eugenijaus Jovaišos, Panevėžio savivaldybės bei verslo bendromis pastangomis pavyko įtikinti ministerijos klerkus nedaryti skubotų sprendimų. Jau darome ir kitus žingsnius, kad Panevėžio kolegija liktų stipri galimų reformų akivaizdoje ateityje“, – patikina D. Labanavičius.
Antros kadencijos Seime siekiantis panevėžietis įsitikinęs: jo, kaip parlamentaro, svarbiausia užduotis – būti nuolatiniu tarpininku tarp Vyriausybės ir savivaldos, nes tik bendradarbiaujant įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų miestui ir rinkėjams.
„Jau trečią kadenciją LVŽS dirba Panevėžio miesto tarybos valdančiojoje daugumoje. Patirtis parodė: Savivaldybei ir panevėžiečių atstovams Seime suvienijus jėgas galime nuveikti daug gero dėl miesto. Tik apmaudu, kad kai kurie Panevėžyje išrinkti seimūnai, turėję galimybę dirbti Seimo daugumoje, miestui labiau trukdė, nei padėjo“, – pažymi D. Labanavičius.
Pakovoti už regionus
Kadenciją bebaigiančio Seimo ir Vyriausybės dėmesys regionams kai kuriais atvejais buvo netgi aplaidus. Tuo įsitikinusi LVŽS kandidatė Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje Seimo narė Guoda Burokienė.
„Praėjusią kadenciją priėmėme regionams palankų įstatymą, kad 30 proc. Europos Sąjungos skiriamų ir nacionalinių lėšų eitų per regioninės plėtros tarybas. Kad regionai patys galėtų spręsti, kas jiems svarbiausia. Bet tik dabar pavyko pasiekti, kad šios kadencijos valdantieji laikytųsi įstatymo ir tas 30 proc. ES lėšų pasiektų regionus. Dėl tokio vilkinimo ES pinigai regionams vėluoja jau dvejus metus! Prarasta apie 500 mln. eurų, nes per tą laiką viskas pabrango“, – piktinasi G. Burokienė.
LVŽS atstovė pabrėžia: jos tikslas – regioninės politikos prioritetas ir daugiau teisių savivaldai.
Jau dvi kadencijas Seime dirbanti G. Burokienė visą tą laiką buvo aktyviausiai su Panevėžio krašto žmonėmis bendraujanti Seimo narė.
„Esu išrinkta atstovauti žmonėms, o kaip nesusitinkant, nebendraujant sužinoti jų nuomonę? Džiaugiuosi, kad ir su Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono savivaldybėmis santykiai visada glaudūs, produktyvūs ir duodantys rezultatą“, – sako G. Burokienė.
Suvaldyti chaosą teisėkūros srityje
Nevėžio vienmandatėje apygardoje dėl Seimo nario mandato varžytis LVŽS patikėjo Panevėžio miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjai Daivai Svirelienei. Pirmą kartą į Seimą kandidatuojanti teisininkė sako, kad jai imponuoja LVŽS vertybės, orientuotos į šeimą, į regionų politiką ir į Lietuvą, bei šios partijos įgyvendinti darbai, jų nuoseklumas.
Teisės skyriaus vedėja D. Svirelienė yra reikšminga dalis komandos, per pastaruosius devynerius metus iš esmės pakeitusios Panevėžio veidą ir jo žmonėms sugrąžinusios pasididžiavimą savo miestu.
„Su mero Ryčio Račkausko komanda dirbame nuosekliai nuo 2015 metų. Labai džiaugiuosi prisidėjusi prie visiems matomų pokyčių“, – sako D. Svirelienė.
Pasak teisininkės, kandidatuoti į Seimą ją paskatino situacija, su kuria susiduria kiekvieną dieną – vienas po kiti leidžiami, dažnai keičiami įstatymai neretai veikia tik teoriškai, o praktiškai sudėtinga įgyvendinti.
D.Svirelienė sako sieksianti savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie įstatymų sureguliavimo.
„Dirbu su teisės aktų įgyvendinimu ir matau, kad Lietuva tampa įstatymų kaupėja. Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia užregistruojamų teisėkūros iniciatyvų gausa. Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, 2020–2023 m. priimta apie 2400 įstatymų. Blogiausia, kad jie lipdomi be strateginio matymo, neretai tarpusavyje nesuderinti. Kai kurių teisės aktų keitimą lemia poreikis taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Surašoma labai gražiai, bet kai reikia taikyti praktikoje, paaiškėja, kad vienas teisės aktas prieštarauja kitam. Matyti, kad teisėkūroje dalyvauja žmonės, neturintys praktinių žinių ar gebėjimų. Aš praktikos turiu daug ir galėčiau prisidėti prie teisėkūros dabartinio chaoso sureguliavimo“, – nusiteikusi D. Svirelienė.
Rytis Račkauskas. Panevėžio miesto meras
Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkdami atstovus į Seimą vertiname ne vien jų požiūrį į valstybės reikalus. Balsą už pasirinktą kandidatą atiduodame ir galvodami apie savo miesto gerovę.
Be profesinių Seimo nariui reikalingų savybių, Savivaldybei ypač svarbus ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Vyriausybe ir Seimo nariais.
Deja, tenka pripažinti, kad įgyvendindami Panevėžiui svarbius strateginius projektus, pastarąsias kadencijas turėjome karčios patirties, kai panevėžiečių rinktas Seimo narys, užuot padėjęs miestui, stengėsi daryti kliūtis. Tokia situacija man nesuprantama nei kaip panevėžiečiui, nei kaip merui.
Todėl džiugina, kad šįkart yra galimybė į Seimą išrinkti mandatų vertus žmones.
Nevėžio vienmandatėje apygardoje kandidatuojanti Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė yra svarbi mūsų Savivaldybės komandos dalis, tiesiogiai prisidėjusi prie visiems matomų pokyčių mieste. Jos kompetencija ir rezultatyvus darbas Panevėžiui yra pagrindiniai argumentai, palaikant ją šiuose rinkimuose.
Su Deividu Labanavičiumi ir Guoda Burokienė santykiai visada dalykiški ir konstruktyvūs. Šie Seimo nariai ne tik girdėdavo Savivaldybės problemas, bet ir padėjo jas spręsti: palaikė mūsų projektus, bendromis pastangomis pavyko išsaugoti Panevėžio kolegijos savarankiškumą.
Seimo rinkimuose kviečiu balsuoti už šiuos dirbančius Panevėžiui žmones. Tokie miesto atstovai Seime – pozityvių pokyčių garantas.
Pasakyk kas Tavo draugai, pasakysiu kas Tu. Meras nuvylė išreikšdamas paramą LŽVS kandidatams kurių rinkiminiame sąraše yra antivalstybinių elementų. Be to puikiai prisimename kad ši partija pasisakė prieš NATO.
Labai geras pasirinkimas!
Labai gerai
Jus man pasakykite ar kada buvote susitikę su šiais seimūnais ar matėte kažkokį oficialų kreipimasi į eterį , žiniasklaidą ar žmones. Sėdi tyliai, niekam nekliūna vadinas yra geri.
Tik ne už jus