Dar prieš dešimtmetį lazdynai Lietuvoje buvo laikomi beverčiais krūmais, netinkamais net malkoms. Šiandien požiūris pasikeitęs iš esmės: lietuviški riešutai tampa ne tik vertinamu delikatesu, bet ir perspektyvia žemės ūkio šaka.
Nors lietinga ir vėsi vasara daugelį ūkininkų paliko be derliaus, riešutų augintojai skųstis negali.
Tiesa, riešutynų savininkai pabrėžia, kad daugelio įsivaizduojamos romantikos tokiame darbe mažai.
Lengva realizuoti
Panevėžio rajone, Lėvens upės pašonėje įsikūrusiame Vilkapjūvių kaime, Almantas Januškevičius jau penkti metai puoselėja lazdynų ir graikiškų riešutų giraites – šiais medžiais užsodinęs aštuonis hektarus žemės.
Pasak A. Januškevičiaus, dar prieš gerą dešimtmetį riešutynai Lietuvos laukuose išties buvę egzotika, tačiau žiūrint į kasmet augančius deklaruojamus riešutynų plotus galima drąsiai sakyti, kad ši žemės ūkio šaka vis labiau populiarėja.
Tokį populiarumą, ūkininko nuomone, galima paaiškinti tuo, kad lietuviško klimato sąlygos riešutmedžiams auginti puikiai tinkamos, o bėdų dėl derliaus realizavimo nėra.
„Kai svarstėme, kokią kultūrą auginti, riešutai nusvėrė tuo, kad juos gana paprasta realizuoti. Nereikia kaip kokių uogų tik nuskynus skubėti parduoti. Riešutus galima laikyti kad ir visus metus. Žinoma, dabar net ir neturime ko sandėliuoti – kiek užauginame, tiek ir parduodame. Dar neužauginame tiek riešutų, koks yra poreikis“, – pasakojo riešutų augintojas.
Nostalgiškas skonis
Praktiškai visa produkcija tiesiai iš A. Januškevičiaus ūkio iškeliauja į panevėžiečių šeimas, o mažesnė dalis derliaus išsiunčiama į kitus miestus. Nors riešutynas dar gana jaunas, klientai dažnai patys jį susiranda.
„Mūsų riešutų paragavę žmonės paprastai juos rekomenduoja kitiems, taip užsisuka tas ratas – giminės, draugai, kolegos. Yra tokių klientų, kurie mūsų riešutų šį sezoną atvažiuoja pirkti gal jau penktą ar šeštą kartą ir perka tikrai nemažus kiekius“, – pasakojo Vilkapjūvio riešutų ūkio savininkas.
Pašnekovo teigimu, vyresnės kartos panevėžiečiai į riešutyną atvyksta vedami ir savotiškos nostalgijos, kai galbūt su tėvais ar seneliais patys eidavo į mišką riešutauti. Tad perka riešutus kekėmis, kartais dar ne visai sunokusius, bet tokie riešutai yra patys sultingiausi, o kai kam ir skaniausi. Be to, švieži riešutai turi daugiausia maistingųjų savybių: apie 60 proc. jų svorio sudaro sveikieji riebalai, taip pat riešutai turi daug baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Juose daugiau vandens, aktyvių fermentų, todėl lengviau pasisavinami.
„Didžiosios parduotuvės taip pat laukia mūsų produkcijos, bet jų siūlomos kainos labai mažos. Lietuviai tikrai vertina lietuviškus šviežius riešutus, tad bėdų dėl realizacijos neturime“, – kalbėjo A. Januškevičius.
Mokosi iš savo klaidų
Pašnekovas pastebi, kad daugeliui atrodo, jog riešutai – gana paprasta ir lengvai auginama kultūra. Tai klaidingas požiūris – norint gero derliaus, reikia įdėti ir labai daug darbo. Neužtenka tik pasodinti riešutyną. Lazdynus būtina prižiūrėti, kad neįsimestų puvinys, be abejo, ir saugoti nuo nekviestų svečių – kėkštų, strazdų ar voveryčių.
„Norint užauginti sveikus ir gražius riešutus, reikia žinių, nuolatinės priežiūros: genėti medžius, juos laistyti, tręšti. Lietuvoje dar gana mažai informacijos apie riešutų auginimo subtilybes, daugiausia žinių vis dar galima rasti užsienio leidiniuose ar socialinėje erdvėje, o geriausios pamokos – iš savo patirties, ypač klaidų“, – šypsosi A. Januškevičius.
Riešutų augintojas pasidžiaugė, kad kasmet riešutynas duoda vis gausesnį derlių. Nors ši vasara didžiajai daliai ūkininkų buvo nuostolinga, jis derliumi skųstis negalėtų.
„Lazdynai žydi kovo mėnesį, šiemet per patį žydėjimą, bent jau mūsų krašte, nebuvo didelių šalnų ar kitų stichijų. Drėgmės gal buvo per daug, jau manėme, kad bus daug supuvusių riešutų, bet nuėmus derlių matau, kad blogų riešutų gal tik kokie 5 proc. viso derliaus. Mano riešutynas dar gana jaunas, kasmet džiaugiuosi vis didesniu derliumi. Neaišku, koks jis būtų buvęs, jeigu būtume turėję ne tokią drėgną ir vėsią vasarą“, – kalbėjo riešutų augintojas.
Panevėžiečio teigimu, dar po kokių metų, kai medžiai subręs, bus galima kalbėti apie tikrą derlių. Kol jis nėra dar labai didelis, riešutyne dirba tik šeima, kartais į pagalbą atskuba draugai, papildomų rankų derliui nuimti kol kas nereikia samdyti.
„Svarstome, kad riešutyną dar būtų galima plėsti, bet pirmiausia norisi perprasti visas auginimo subtilybes. Būna, kad vienoje lauko pusėje riešutynas dera puikiai, o kitoje – prasčiau, vis dar bandau perprasti juos ir prisitaikyti prie jų poreikių. Kasmet vis tobulėjame“, – šypsosi A. Januškevičius.
Laukia ir emigrantai
Panevėžio rajone beveik 2000 riešutmedžių giraitę, kurioje dera devynių veislių lazdynai, puoselėjantis „Riešutų ūkio“ įkūrėjas Saulius Turulis pasakojo, kad imtis tokio verslo nusprendė susižavėjęs įvairių ekspertų pasakojimais, koks puikus dalykas yra lazdynai, kaip mažai jiems reikia priežiūros ir kaip greitai atsiperka.
„Deja, kaip dažnai būna spalvingose reklamose, realybė pasirodė kitokia“, – pripažįsta S. Turulis.
Pirmiesiems pasodintiems lazdynams jau 13 metų.
Darbo riešutų ūkyje, anot pašnekovo, netrūksta visus metus.
Nors lazdynas yra krūmas, juos S. Turulis formuoja kaip medelius, tad daug laiko užima ataugų genėjimas, medelių formavimas. Augintojas tvirtina, kad riešutynas jam labiau pomėgis nei pragyvenimo šaltinis.
„Kadangi tai nėra mūsų pagrindinė veikla, darbus riešutyne paprastai stengiamės nudirbti savaitgaliais. Kol kas išsiverčiame patys, papildomų rankų samdyti nereikia. Kita vertus, dirbdami patys daug dėmesio skiriame kokybei. Stengiamės kuo kruopščiau perrinkti riešutus, kad klientai gautų kaip galima geresnį produktą“, – pasakojo vienoje baldų gamybos įmonėje komercijos direktoriumi dirbantis S. Turulis.
Jo teigimu, šie metai nebuvo palankūs riešutynams. Šalnos nušaldė nemažą dalį žiedų, o drėgnas oras turėjo įtakos grybinėms ligoms plisti. Tačiau savo klientams turėjo ką pasiūlyti.
„Per visus šiuos metus turime nemažai nuolatinių klientų, kurie pradeda teirautis riešutų dar prieš derliaus nuėmimą. Taip pat nemaža dalis iškeliauja ir lietuviams į Angliją ar Norvegiją“, – sako S. Turulis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais riešutmedžiais Lietuvoje buvo užsodinti 2264 ha (2020 m. riešutynų buvo perpus mažiau – 1201 ha).
2024 m. Lietuvoje nuimta 350 tonų riešutų (2020 m. – 185 tonos).
