Ėriškių kultūros centras šį savaitgalį kviečia riešutauti. Įprastas graikinių riešutų rinkimas Panevėžio rajone bus paverstas pramoga visai šeimai – pirmą kartą organizuojamos riešutautojų varžybos.
Ėriškių kultūros centro teritorijoje graikiniai riešutai užderėjo ant šešių medžių, kadaise pasodintų ėriškiečių folkloro ansamblio „Kupetynė“ jubiliejaus proga.
Pasak kultūros direktorės Justės Gusevaitės-Grižės, šiems medžiams jau daugiau nei 15 metų.
Riešutus iki šiol rinkdavo patys kultūros darbuotojai ir dovanodavo į Ėriškius atvykstantiems kolektyvams. Jais vaišinami ir renginių lankytojai.
„Džiaugiamės turėdami savų riešutų. Kilo mintis, kad galima surengti smagią pramogą kitiems“, – sako J. Gusevaitė-Grižė.
Tad šį savaitgalį Ėriškiuose bus apstu graikiškų akcentų.
Varžybų dalyvių, juos palaikančiųjų prašoma pasipuošti kuo nors, kas simbolizuotų Graikiją.
Visgi, pasak direktorės, tai nėra įpareigojimas, mat veikiausiai ruduo nelepins šiluma.
Dalyvių lauks koncertinė programa, bus ir „auksiniai riešutai“, prizai, sumanyta ir daugiau staigmenų.
J. Gusevaitės-Grižės teigimu, jau jaučiamas susidomėjimas būsimu renginiu, o Naujamiesčio krašte gyvenantis rajono garbės pilietis Kazimieras Binkis pasiūlė dalyviams dovanų iš savo sodo – riešutmedžio sodinukų.
„Ketiname prieš šventę važiuoti iškasti“, – planuoja Ėriškių kultūros centro vadovė.
Mokėsi iš klaidų
Pasak J. Gusevaitės-Grižės, dar nepasitaikė metų, kad Ėriškių riešutmedžiai neduotų derliaus.
Tačiau šįmet riešutai smulkesni, o ir sunokti vėluoja.
„Riešutai dar vangiai velkasi iš savo kailinukų. Rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje riešutai jau byrėdavo, o dabar kažkaip vangiai skeliasi iš savo lukštų“, – stebisi direktorė.
Kiek kasmet prirenka riešutų, ėriškiečiai niekada nesvėrė, tačiau paprastai susidaro bent kelios dėžės.
J. Gusevaitė-Grižė juokiasi, kad riešutų auginimo pradžia nebuvo paprasta – teko ieškoti informacijos, kaip juos džiovinti, kad kuo ilgiau išsilaikytų.
„Ne kiekvienas ir savo kieme turintis graikinį riešutmedį moka padaryti, kad tas riešutas būtų valgomas ir skanus visus metus“, – teigia direktorė.
Anot jos, nešildomose patalpose riešutai gali pradėti pelyti, pūti. Jiems džiovinti reikia tam tikrų sąlygų – tai daryti nei per karštai, nei per greitai, nei per lėtai. O dorojant derlių būtinos pirštinės, nes nuvelkant žaliąjį apvalkalą labai dažo.
„Rankos lieka nudažytos visą savaitę“, – įspėja J. Gusevaitė-Grižė.
Patiems medžiams reikia saulės ir daug vietos.
„Medžiai keroja aukšti, o lapai mėsingi. Juos grėbti gal ne taip sunku, bet masė nemaža. Jau kai pažyra, reikia mąstyti, kur tiek padėti“, – sako kultūros centro direktorė.
Riešutus daigina
Riešutavimo varžybų dalyviams pasiūlęs dovanoti graikinių riešutmedžių sodinukų Panevėžio rajono garbės pilietis, daug metų Panevėžio krašto bendruomenių sąjungai vadovavęs Kazimieras Binkis pasakoja šių medžių sodyboje turintis ne vieną.
Jie maždaug 15 metrų aukščio, sodinti dar sovietmečiu.
„Išauginau daug riešutmedžių daigų. Dabar turiu iki metro ir iki dviejų metrų aukščio sodinukų“, – sako K. Binkis.
Sodinukų augintojas nepardavinėja – visus išdovanoja.
Sodinukus išauginantis iš savo riešutų. Sudaigintus pasodina šiltnamyje specialiai paruoštoje dirvoje – deda durpių sluoksnį, smėliuko. Pavasarį daigą perkelia į lauką, kur jis toliau auga.
Riešutmedžiai pradeda derėti šeštais metais.
K. Binkis sako negalintis sakyti, kad tai labai reiklus augalas. Visgi jų augintojams reikia turėti tam tikrų žinių: netinkamoje dirva medis tarsi persigandęs stovi, normaliai neauga.
„Riešutmedžiams reikia gero grunto, kad šaknys eitų ne stačiai gilyn, o tiestųsi į šonus ir maitintų augalą. Savo didelių medžių šaknis atrandu ir už 10–12 metrų“, – pasakoja K. Binkis.
O surinktus riešutus rajono gyventojas džiovina, bet nekarštai – maždaug iki 40 laipsnių – ir neilgai, kad branduolys nepriliptų prie kevalo.
Tokie riešutai gali stovėti keletą metų. K. Binkis sako šiuo metu dar turintis ir rinktų prieš 3–4 metus.
