Panevėžio centre įsikūrę verslai ir panevėžiečiai kviečiami diskusijai, ar Respublikos gatvės atkarpa nuo Vasario 16-osios iki J. Urbšio g. turėtų tapti tik pėsčiųjų bulvaru.
Taip Savivaldybė norėtų vienu metu nušauti du zuikius – miestui turėti mažos taršos zoną ir naujos gyvybės įpūsti gatvei, vedančiai į turistų meka tapusį „Stasys Museum“.
Dalis šioje atkarpoje įsikūrusių verslų sako palaikantys tokią idėją.
Tarsis su panevėžiečiais
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, miestas nebe pirmus metus svarsto turėti mažos taršos zoną.
Pirminė idėja buvo tokia zona paversti Elektros gatvę. Juolab kad ne vienerius metus diskutuota apie jos atvėrimą tik pėstiesiems bent savaitgaliais ar per miesto šventes.
„Jeigu ši Respublikos gatvės atkarpa bus sutvarkyta taip, kaip ir kita jos dalis, esu už idėją ją palikti tik pėstiesiems.“
J. Dalinda
Visgi kilus audringoms diskusijoms, o Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams išsakius siūlymus persvarstyti planuojamus transporto priemonių ribojimus mažos taršos zonoje, imta svarstyti ir apie alternatyvas.
„Kadangi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisos, kad mažos taršos zonos būtų tik rekomenduojamos, dar bus svarstomos, Panevėžio taryba atidėjo galutinį sprendimą dėl mažos taršos zonos. Dabar turime daugiau laiko diskusijoms ieškoti geriausių sprendimų“, – teigia J. Leipus.
Pasak Miesto plėtros skyriaus vedėjo, numatant pėsčiųjų zoną, siekiama joje ne riboti verslo veiklą, o kaip tik kurti gyvybingesnę ir patrauklesnę aplinką. Bet, J. Leipaus tvirtinimu, kad pokyčiai atneštų naudos ir gyventojams, ir verslui, būtinas dialogas ir diskusijos.
„Dialogas yra būtinas, siekiant rasti geriausią sprendimą. Miesto Tarybai pritarus antrajam „Stasys Museum“ statybų etapui ir prasidėjus darbams, Respublikos gatvės atkarpa nuo Vasario 16-osios iki J. Urbšio g. tik pėstiesiems galėtų būti palikta po, geriausiu atveju, poros metų“, – mano J. Leipus.
Metas pokyčiams
Respublikos gatvėje veikiančio seniausio Lietuvoje Juozo Masiulio knygyno savininkė Karolina Masiulytė-Paliulienė svarsto, kad būtų sunku įvertinti, kaip eismo uždraudimas šios gatvės atkarpoje atsilieptų čia įsikūrusiems verslams, mat tokios patirties Panevėžys dar nėra turėjęs.
Tačiau ji pati šiai idėjai pritartų.
„Sunku pasakyti, ar klientų srautai, jeigu nebūtų galima prie knygyno privažiuoti mašina, sumažėtų, ar kaip tik – išaugtų. Bet kol nepabandysime, nesužinosime“, – mano K. Masiulytė-Paliulienė.
Knygyno įkūrėjo vaikaitė įsitikinusi, kad miestas jau pribrendo tokiems pokyčiams.
Ilgą laiką Panevėžys nebūdavo įtraukiamas į jokius turistinius maršrutus, tačiau atsiradus „Stasys Museum“ Aukštaitijos sostinė įgavo stiprų traukos tašką.
O turistai, atvykę į „Stasys Museum“, paprastai juo neapsiriboja –dažnai ta pačia Respublikos gatve ateina iki Kraštotyros muziejaus, Dailės galerijos. Turistai, anot pašnekovės, labai dažnai užsuka ir į J. Masiulio knygyną.
Tad jo savininkė svarsto čia įkurti savotišką knygnešystės židinį. Nors Panevėžio kraštas garsėja Knygnešių muziejumi Ustronėje, tai būtų visiškai naujas traukos centras mieste.
„Šiuo metu turistus kviečiame į mūsų kiemelyje įkurtą „Slaptąją mokyklą“, tačiau turime daug planų knygyne įrengti knygnešystės muziejų. Į Panevėžį atvykusiems turistams būtų dar viena traukos vieta, kurią jie galėtų pasiekti pėsčiomis“, – planuoja K. Masiulytė-Paliulienė.
Naujos galimybės
Respublikos gatvėje įsikūrusios kavinės „Kavalierius“ savininkas Justinas Dalinda neseniai sulaukė kvietimo įsitraukti į diskusiją, ar būtų naudinga Respublikos gatvės dalį, kurioje įsikūręs ir jo verslas, paversti pėsčiųjų zona. Nors šią idėją kai kurie verslai sutiko skeptiškai, J. Dalinda mato teigiamų pusių.
„Jeigu ši Respublikos gatvės atkarpa bus sutvarkyta taip, kaip ir kita jos dalis, esu už idėją ją palikti tik pėstiesiems. Manau, bent jau vasarą tai pasiteisins. Visame pasaulyje populiarėja tendencija šiltuoju metų laiku išnešti staliukus į lauką“, – mano verslininkas.
J. Dalinda įsitikinęs, kad didesnių bėdų dėl automobilių stovėjimo neturėtų kilti – jiems vietų yra aplinkinėse gatvėse.
„Kiek žinau, ir anksčiau ši Respublikos gatvės atkarpa priklausė tik pėstiesiems. Aš tik už tai, kad po gatvės rekonstrukcijos ji ir būtų palikta pėstiesiems“, – teigia J. Dalinda.
Vasaros darbas
Kaip išnaudoti visą Respublikos gatvės nuo Vasario 16-osios g. iki „Stasys Museum“ potencialą, Panevėžio savivaldybė užsakė parengti galimybių studiją.
Ją rengs įmonė „Processoffice“.
Ši architektų komanda yra įgyvendinusi Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Kauno muziejaus Rotušės skyriaus, Radvilų rūmų Vilniaus centre atnaujinimo projektus.
Keliamos idėjos, kad ši centrinė miesto dalis galėtų tapti nauju menų kvartalu, galbūt joje susitelktų jaunimo užimtumo paslaugas teikiančios įstaigos arba tuščias erdves užpildytų administracinės patalpos.
Imamasi svarstyti ne tik apie didžiulio Santuokų rūmų pastato, bet ir jį supančio kvartalo transformaciją.
Galimybių studijos rengėjai nagrinės tris Santuokų rūmų ir jų prieigų transformacijos scenarijus. Pagal vieną jų šis grandiozinis pastatas galėtų tapti dar vienu kultūros židiniu, pagal kitą – pastatą panaudoti švietimo reikmėms, pagal trečiąjį – jį išnaudoti patenkinant administracinių patalpų poreikį.
Galvojama ir Respublikos gatvės tankesnį užstatymą. Čia galėtų atsirasti naujas kultūrinis kvartalas su teatrais, parodomaisiais menais.
Studiją planuojama parengti per šią vasarą.
Tiesa, šie pokyčiai nebus greiti – šiuo metu projektuojamas „Stasys Museum“ pastato tęsinys Respublikos gatvės link ir rengiamasi imtis tvarkyti Laisvės aikštės prieigas – mažąsias gatveles bei viešąsias erdves prie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos, „Meno“ teatro ir Dailės galerijos.
Įgyvendinus šiuos projektus savo eilės sulauktų ir Respublikos g. atkarpa tarp Vasario 16-osios ir J. Urbšio gatvių.
Sovietmečio skauduliai
Tai ne pirmas kartas, kai Respublikos gatvės atkarpą norima palikti tik pėstiesiems.
Dar 7-ajame dešimtmetyje sudarant Panevėžio centro detaliojo planavimo projektą architektas Vytautas Praškevičius siūlęs ją nuo pat tuometės M. Margytės (dabar P. Puzino) gatvės palikti pėstiesiems, viduryje įrengti žaliąją juostą, apsodintą liepomis, o automobiliams atitektų aplinkinės gatvės.
Tačiau prieš architekto siūlymą buvo svaresnis tuomečio Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus žodis: Respublikos gatvę paversti magistraline.
7-ajame dešimtmetyje suplanuota rekonstrukcija turėjo paliesti visą centrinę miesto dalį, ribojamą Respublikos, tuometės R. Čarno (dabar Vasario 16-osios), A. Domaševičiaus (dabar A. Smetonos) ir Klaipėdos gatvių. O didžiausios permainos laukė Respublikos gatvės.
Pagal planą ši gatvė turėjo driektis tiesiai nuo tuometės J. Balčikonio vidurinės mokyklos iki pat Klaipėdos gatvės ir baigtis ties dabartine Švč. Trejybės bažnyčia. Kai ką iš šios miesto dalies spėta sudarkyti: pjauti medžiai, senamiestyje griauti istoriniai pastatai.
Matydami naikinamus medžius ir urbanistinį Panevėžio paveldą, žmonės – ir paprasti miestiečiai, ir specialistai – pakilo į kovą išsaugoti tai, ką Aukštaitijos sostinė turi vertinga.
Imtasi rinkti parašus, buvo rašomi įvairūs kreipimaisi.
Galiausiai 1989 metų birželio pabaigoje įvyko piketas – visuomenė bandė sustabdyti senamiesčio niokojimą.
Galop panevėžiečiams pavyko pasiekti, kad Respublikos gatvė nebebūtų tiesiama iki pat Klaipėdos gatvės.
O jau spėta nutiesti naujoji jos atkarpa 1996 metais pavadinta nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjo, diplomato Juozo Urbšio vardu.
