Būsto energijos taupymo agentūra baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas paraiškas. Jau aišku, kad iš 577 paraiškų artimiausiu metu renovacijos sulauks 313 daugiabučių, dar 212 jų liko rezerviniame sąraše.
Didžioji dalis namų – įtraukti į Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą bei tie daugiabučiai, kurie po renovacijos pasieks aukštesnę energinio naudingumo klasę bei efektyvumą. Panevėžyje iš aštuonių pateiktų paraiškų tik dvi pateko į planuojamų atnaujinti daugiabučių sąrašą, kitos liko rezerve.
Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Daiva Gailiūnienė, tinkamai įvertintų paraiškų buvo gerokai daugiau nei tam numatyta pinigų, tad prioritetas buvo skiriamas kvartalinės renovacijos bei aukštesnę energinę efektyvumo klasę pasieksiantiems projektams. Panevėžys kol kas kvartalinės renovacijos projektų neturi, tačiau du namai – Klaipėdos gatvės 25 ir Beržų gatvės 43 užsibrėžė po renovacijos pasiekti aukštesnę – B kategorijos energinio efektyvumo klasę. O kiti – tik C, tad šie namai liko rezerviniame sąraše.
„Tie namai, kurie pateko į pagrindinį sąrašą, turės pasirašyti sutartis ir kreiptis į bankus dėl finansavimo. Jeigu bus taip, kad dėl kažkokių priežasčių sutartis nebus pasirašyta ar bankas neduos paskolos, į jų vietą galės ateiti daugiabučiai iš rezervinio sąrašo. O paskelbus naują kvietimą, šiems namams jau nebereikės laukti eilės“, – teigė D. Gailiūnienė.
Siekia maksimalių rezultatų
Jau artimiausiu metu pastoliai turėtų iškilti prie Klaipėdos gatvės 25-ojo namo. Kaip sakė prieš gerus metus prie šio namo vairo stojęs Mindaugas Liutkus, prieš penkiasdešimt šešerius metus statytas daugiabutis buvo kritiškos būklės – pro kiaurą stogą į gyventojų butus sunkėsi vanduo, žiemomis sienos peršaldavo, šilumos punktas iki šiol dar nebuvo renovuotas, tad gyventojai mokėdavo didžiules sąskaitas už šildymą. Be to, sutrūkinėjęs tinkas pradėjo byrėti nuo stogo atbrailų, o bendro naudojimo patalpos tragiškos būklės. Prieš keletą metų dėl trūkusių vamzdžių ir užlietų kitų savininkų patalpų gyventojams teko bylinėtis net teisme.
„Tai buvęs bendrabutis, namo būklė tokia, kad savo jėgomis, iš kaupiamųjų lėšų, nėra galimybės sutvarkyti visų probleminių vietų. Tam reikėtų didžiulių lėšų. Tad pats išmintingiausias sprendimas buvo pasukti renovacijos link“, – sakė namo pirmininkas.
Jo teigimu, įtikinėti gyventojus, kad namą būtina renovuoti, nereikėjo. Buvo organizuotas ne vienas susirinkimas, juose išdėstyti visi pliusai ir minusai, kokios naudos iš renovacijos sulauks butų savininkai. Žinoma, gyventojai galėjo pasirinkti ir kitą kelią – darbus atlikti palaipsniui, pasiskolinant iš namo administratoriaus, tačiau tokiu atveju visų probleminių namo vietų iš karto nebūtų galima sutvarkyti. Be to, renovuojant namą galima gauti valstybės paramą, kuri šiuo metu siekia 30 proc., o gyventojams, kurie yra valstybės remiami, gauna kompensacijas už šildymą, valstybė renovaciją dengs visu šimtu procentų. M. Liutkaus teigimu, gyventojai nusprendė, kad jeigu jau renovuoja namą, reikia daugiabutį atnaujinti maksimaliai – pasiekti aukštesnę – B kategorijos energinio efektyvumo klasę.
„Žinoma, jeigu ne gyventojų pritarimas, darbai nebūtų pajudėję. Manau, labai svarbu tinkamai supažindinti gyventojus su renovacija, suteikti kuo daugiau informacijos ir atsakyti į visus rūpimus klausimus. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad technologijos tobulėja, tad reikia siekti geresnių renovacijos rezultatų“, – sakė M. Liutkus.
Šiuo keliu žengia ir kitos savivaldybės – net 75 proc. į finansuojamų projektų sąrašą patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, o vienas namas Utenoje net A++.
Nauja kryptis
Visgi į finansuojamų projektų sąrašą didžioji dalis projektų pateko pagal pirmąjį kriterijų – tai yra net 168 paskutinio kvietimo daugiabučiai įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Jas yra parengusios ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti 23 šalies savivaldybės.
„Šie rezultatai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuotas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą įgauna realų pavidalą. Vien faktas, jog daugiau nei pusė artimiausiu metu planuojamų atnaujinti daugiabučių yra įtraukti į kvartalų programas, aiškiai nubrėžia pagrindines renovacijos kryptis ateičiai – didžioji dalis pastatų bus atnaujinama ne pavieniui, o kvartalais,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Tiesa, Panevėžys šiuo keliu dar nežengia. Kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas, kvartalinė renovacija – itin svarbus žingsnis, siekiant kompleksiškai atnaujinti mikrorajonus, tačiau šiuo metu miestui būtų per sudėtinga ją įgyvendinti. Todėl einama kiek kitu keliu – po truputį, bet visame mieste gerinti aplinką ir infrastruktūrą: tvarkyti įvažas, plėsti automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikšteles. Šios problemos itin opios visuose mikrorajonuose, tad išskirti vieną jų būtų sudėtinga.
„Gal ir Panevėžys žengs kvartalinės renovacijos keliu, bet kol kas negalime sukoncentruoti visko į vieną kvartalą. Tokiu atveju vienas bus labai gražiai sutvarkytas, o visas miestas apleistas. Stengiamės visiems mikrorajonams skirti dėmesio vienodai, kad nebūtų piktumų, nesusipratimų ar ginčų“, – aiškino A. Šatas.
Klaipėdos gatvės 25-ojo namo gyventojai užsibrėžė po renovacijos pasiekti aukštesnę – B energinio efektyvumo klasę. V. Bulaičio nuotr.
