Viešąjį konkursą investiciniams projektams aštuoniolikai renovuotinų Panevėžio daugiabučių parengti laimėjo bendrovė „Mėtupė“. Konkurentai įžvelgia neskaidrų konkursą ir galimą miesto tarybos nario Kęstučio Lukoševičiaus įtaką.
Pagal Aplinkos ministerijos duotas kvotas 5-ąjį renovacijos etapą Panevėžiui šiais metais leista renovuoti 19 daugiabučių namų. 18 jų administruoja Panevėžio butų ūkis. Šių namų renovacijos investiciniams projektams parengti įmonė gruodžio mėnesį suskubo paskelbti viešąjį konkursą. Jame dalyvauti panoro keturi pretendentai. Vienas iš jų atmestas iš karto, nes pavėlavo pateikti reikalingus dokumentus.
Atplėšus vokus iš konkurso pašalinti dar du dalyviai, neatitikę numatytų reikalavimų – nustatyta, kad Mažeikių bendrovė „Stogų panorama“ ir Vytauto Valeikos įmonė iš Vilniaus iki galo neparengė dokumentų.
Viešąjį pirkimą laimėjo vienintelė jame dalyvauti palikta bendrovė „Mėtupė“ iš Panevėžio, nors jos kaina konkurse buvo didžiausia.
„Viešojo pirkimo rezultatą turėjo lemti mažiausia pasiūlymo kaina. Nors kitų dalyvių kainos buvo ir mažesnės, bet jie neatitiko nustatytų reikalavimų. Po konkurso visus informavome raštu ir skyrėme 15 dienų rezultatams apskųsti. Pasibaigus terminui kreipėmės į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą, kad ji patvirtintų pirkimą. Dabar laukiame išvadų“, – „Sekundei“ teigė konkursą organizavusios bendrovės Panevėžio butų ūkis direktorius Gintaras Ruzgys.
Jei viskas bus teisinga, su „Mėtupe“ bus pasirašoma sutartis dėl investicinių projektų rengimo. Juos pristatyti visuomenei gyventojų susirinkimuose reikia jau iki vasario.
Su vietiniais – kokybiškiau
G. Ruzgio teigimu, praeitis parodė, kaip labai svarbu pasirinkti gerą investicinio projekto rengėją. „Labai svarbu tokius projektus parengti kokybiškai. Kas iš to, kad suskaičiavus namo langus, pateikiamas nukopijuotas Mažeikių projektas. Toks darbas paskui labai atsiliepia renovuojant pastatus“, – sakė direktorius.
O panevėžiečių įmonė, anot jo, yra žinoma ir rūpesčių su šia projektų rengėja esą nebūdavo.
Pagal dabartinę tvarką projektų išlaidas per pusę padengs gyventojai ir valstybė.
„Norima apsidrausti, kad gyventojai rimčiau vertintų investicinius projektus. Anksčiau būdavo taip, kad nepatinka kokios smulkmenos ir atmeta. O pinigai už projektą jau būna sumokėti“, – kalbėjo G. Ruzgys.
Nebūtina apsigyventi
Po konkurso užribyje likę konkurentai sprendimo nusprendė neskųsti. Bet abiejų įmonių vadovai įsitikinę, kad skaidrumo čia galėjo ir trūkti.
„Mes pateikėme mažiausią kainą. Gavome atsakymą, kad neatitinkame reikalavimų“, – „Sekundei“ tvirtino Kęstutis Keliuotis, Mažeikių įmonės „Stogų panorama“ direktorius.
Kuo konkrečiai neįtiko jo bendrovės pateiktas pasiūlymas, pašnekovas nenorėjo aiškinti. Tačiau panašūs atvejai, anot jo, praeityje jam atnešė pergales teismuose.
„Specialistai patys pasiklysta viešųjų pirkimų įstatymuose ir paskui reikia teismo pagalbos. Bet šį kartą mes neskundėme Panevėžio sprendimo. Paprasčiausiai neturime tam laiko, o advokatų paslaugos kainuoja daug“, – kalbėjo K. Keliuotis.
Šiuo metu, anot jo, daugelis savivaldybių rengia investicinius projektus kitiems metams. Todėl minėta bendrovė lūkuriuoti ties mūsų miestu nebemato tikslo.
„Pasirinkome lengvesnį kelią ir viską palikome, kaip dabar yra. Gal Panevėžys turi savo paslaugos teikėją ir konkurentų jiems nereikia. Tai, aišku, negera pozicija, bet tebūnie…“, – su konkurso rezultatais susitaikė Mažeikių įmonės vadovas.
Naujiena – netiko kvalifikacija
Jam pritaria konkurse taip pat dalyvavęs vilnietis V. Valeika. Jam Panevėžio butų ūkis po konkurso atsiuntė atsakymą, kad dalyvis neatitinka reikalavimų – vilniečio įmonė esą neatitinka viešojo pirkimo kvalifikacijos.
„Esu parengęs apie 250 investicinių projektų visoje Lietuvoje. Tarp jų 34 ir Panevėžyje. 50 namų šalyje jau baigti renovuoti. Ir čia gaunu žinią, kad netinka mano kvalifikacija – nejaugi aš iki šiol visą laiką dirbau neteisėtai?“ – konkurso sąlygomis stebėjosi V. Valeika.
Pašnekovas sutinka, kad, be bendrų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, Savivaldybė gali turėti savo taisykles. Bet Panevėžio sąlygos esą keistokos. Įvykusiame konkurse dalyvių paprašyta turėti pastatų auditoriaus kvalifikaciją. O tai, pasak pašnekovo, renovacijoje tolygu samdytis ginekologą ar karstadirbį.
V. Valeika, pretenduodamas į 18 Panevėžio daugiabučių namų investicinių projektų, pasiūlė 8000 eurų kainą. Laimėtojas, jo žiniomis, pasiūlė dvigubai daugiau.
„Mėtupė“ – be konkurencijos
V. Valeika sako jau seniai norėjęs paviešinti, kaip Panevėžyje vykdomi su renovacija susiję viešieji pirkimai. Su panašiais dalykais kituose miestuose jam netenka susidurti.
„Kitur tokio nerimto konkuravimo aš nepastebėjau. Kartą kalbėjau su Panevėžio savivaldybės specialistu, kuris pasiūlė dalyvauti konkurse dėl dviejų namų energinio naudingumo sertifikavimo. Abiem namams vienu metu išsiunčiau savo pasiūlymus. Pirmąjį pralošiau, nes konkurentė „Mėtupė“ pasiūlė mažesnę kainą. Dėl antro namo gavau atsakymą, kad mano laiškas pavėlavo į konkursą. Laimėjo didesnę kainą pasiūliusi „Mėtupė“. Bet aš abu laiškus siunčiau vienu metu ir niekas negrąžino mano laiško, kaip priklauso pavėlavus“, – „Sekundei“ pasakojo V. Valeika.
Verslininko teigimu, jei tik konkurse Panevėžyje dalyvauja bendrovė „Mėtupė“, kitiems neverta net gaišti laiko.
„Būkim biedni, bet teisingi. Įmonė priklauso Panevėžio tarybos nario šeimai. Ar dėl to galima politinė įtaka šiame versle? Pažįstu ne vieną ir Seimo narį, ir Tarybos narį, nepritariu, jei jie kišasi į tokius reikalus. Bet, kaip mes sakome, kiekviena kunigaikštystė turi savo kunigaikščius. O jūsiškė kunigaikštystė – nelabai skaidri“, – tvirtino V. Valeika.
Jo nuomone, „Mėtupė“ net nėra labai gera įmonė. Tarp konkurentų ši bendrovė esą pelniusi tik patenkinamą nuomonę. O su panevėžiečiais neva dirbti ne itin nori ir kai kurie savivaldybių bei valstybinių institucijų specialistai.
Konkurentų šmeižtas
Tokius konkurentų teiginius Panevėžio įmonės „Mėtupė“ direktorė Gita Lukoševičienė vadina šmeižtu.
„Panevėžyje pernai dirbome su keturiais namais. Žmonės mus jau žino dėl kokybiškų paslaugų ir dažnai patys sulaukiame bendrijų pirmininkų prašymų jiems padėti“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Moteris tikino turinti ne vieną klientų rekomendaciją.
„Vietinei įmonei teikti paslaugas tikrai yra patogiau. Jei gyventojams kyla neaiškumų dėl investicinių projektų, galime tuoj pat važiuoti ir juos konsultuoti. Mūsų projektų pristatymai, pagal klientų vertinimą, aukšto lygio“, – kalbėjo G. Lukoševičienė.
„Mėtupės“ paslaugų kainos, anot jos, nėra žemos. Bet kitą kartą, pasak direktorės, nėra gerai ir tada, kai investicinis projektas nuperkamas už 200 eurų. Ji net nesupranta, kaip už tokią sumą išlaikyti tris įmonės darbuotojus ir dar važinėti iš kito miesto konsultuoti klientų, pristatinėti projektų.
G. Lukoševičienės teigimu, jos įmonei mesti kaltinimai tėra tik pavydas ir nesugebėjimas susitaikyti su pralaimėjimu. O įtarti jos vyrą – Panevėžio miesto tarybos narį – esą neverta. Įmonės pasiūlymas būna voke ir jo nei matyti, nei pakoreguoti sutuoktinis nepajėgus.
Sąsajų su pareigomis Taryboje ir Panevėžio miesto daugiabučių namų renovacijoje nemato ir pats Kęstutis Lukoševičius.
„Kol nėra galutinių išvadų, negaliu nieko komentuoti. Nebe pirmą kartą bandoma man mesti panašius įtarimus. Bet aš neturiu įtakos žmonos įmonei. Tai tik konkurentų interesas mus apšmeižti. O mes turime daug patirties šioje srityje, dirbame kokybiškai“, – daugiskaita kalbėjo politikas pabrėždamas, kad jis neturi jokių sąsajų su žmonos bendrove.
Ji, pasak pašnekovo, iki šiol dirbdavo su pavieniais namais. Pirmą kartą „Mėtupė“ ėmėsi Savivaldybės projektų. Nei K. Lukoševičius, nei jo žmona neatskleidė, kokią kainą pateikė už 18 renovuotinų namų investicinių projektų rengimą.
Dalyvauti neuždrausta
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, kad sunku įvertinti, ar galėjo kokie nors politiniai interesai turėti įtakos viešajam konkursui dėl renovacijos. Konkursas, anot jo, buvo skelbtas viešai per Centrinę perkančiąją organizaciją, tad ir parinktos pirkimo priemonės, ir rezultatai turėjo būti teisėti.
„Viešajame konkurse uždrausti dalyvauti negalima niekam. Dalyvių pasiūlymai atmetami tik tuomet, jei neatitinka reikalavimų ar randama pažeidimų. O jei viskas teisinga, nėra jokių išimčių. Suprantu, kad kyla abejonių, kai laimi Tarybos nario žmonos įmonė. Bet jiems dirbti taip pat galima“, – „Sekundei teigė direktorius.
Jo nuomone, daugiau įtarimų kiltų, jei konkursas vyktų apklausos būdu. Bet čia buvo viešai pateiktos sąlygos ir priimti pasiūlymai.
„Tokie konkursai tikrai kontroliuojami. Mums svarbiausia, kad laimėtų geriausias pasiūlymas – žmonėms reikia kuo pigesnių ir kokybiškesnių paslaugų. Geriau, kad tokius darbus dirbtų patyrę specialistai, ne pirmą objektą laimėję verslininkai“, – pabrėžė T. Jukna.
Administracijos direktoriaus teigimu, ar iš toli atvykęs, ar vietinis paslaugų tiekėjas, reikšmės neturi. Panevėžio savivaldybė nesuinteresuota vilkinti renovacijos. Kol Aplinkos ministerija vis dar randa galimybių atnaujinti daugiabučius, tol mūsų miestas turi kuo sklandžiau dirbti ir naudotis jomis.
