Daugelis Lietuvoje iki 1993 m. pastatytų daugiabučių šiandien susiduria su rimtomis konstrukcinėmis ir inžinerinėmis problemomis, atsirandančiomis ne tik dėl pastato amžiaus ar aplinkos poveikio, bet ir dėl nepakankamos techninės priežiūros. Ekspertai pabrėžia, kad laiku nesiėmus priemonių, šie pažeidimai gali virsti brangiais ir pavojingais iššūkiais, kuriuos vėliau teks spręsti ne modernizacija, o rekonstrukcija.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius teigia, kad senų daugiabučių defektai skirstomi į konstrukcinius ir inžinerinius.
„Dažniausiai nustatomi tarpplokštinių sandūrų pažeidimai – plyšiai, iškritusi mastika ir nesandarios siūlės, per kurias drėgmė ir teršalai patenka į konstrukcijos vidų. Taip pat dažni išorinių sienų ir balkonų konstrukcijų pažeidimai. Probleminių vietų randama ir stoguose, rūsio sienose“, – pasakoja APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.
Inžineriniai defektai dažniausiai pasireiškia šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose. Ventiliacijos sistemų būklė taip pat prasta – blogas oro judėjimas skatina drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą. Elektros instaliacijų srityje dažniausios problemos – pasenę laidai, netinkama izoliacija ir nepakankama galia šiuolaikiniams buitiniams poreikiams.
Lemia ne tik pastato amžius, bet ir nepakankama priežiūra
R.Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senų daugiabučių defektai dažniausiai atsiranda dėl pastato amžiaus, aplinkos poveikio, konstrukcinių sprendinių savybių ir priežiūros kokybės.
Jam pritaria ir Vilniaus TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris. Jo nuomone, gyventojai turėtų suprasti, kad nusipirkdami butą jie iš tiesų įsigyja visą namą – kartu su pamatais, stogu ir kaimyno balkonu viršuje.
„Esate atsakingi ne tik už savo kriauklę ar sienas, bet ir už bendras pastato konstrukcijas. Kol požiūris bus toks, kad bendra nuosavybė – ne mano reikalas, tol susidursime su neveiksmingais sprendimais ir atsakomybės stoka. O tada vietoj renovacijos galiausiai teks kalbėti apie rekonstrukciją“, – tikina doc. dr. A. Šneideris.
Namo gyvavimo ciklas gali pailgėti 25-40 metų
Senų daugiabučių defektai efektyviausiai šalinami per modernizaciją, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir medžiagas. Renovacijos poveikis pastato eksploatacijos trukmei priklauso nuo atliktų darbų apimties, jų kokybės ir pasirinktų sprendinių ilgaamžiškumo, tačiau dažniausiai namo gyvavimo ciklas pailgėja iki 25–40 metų, o kai kuriais atvejais – ir ilgiau.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, įdėtame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
