Silpnas vėjas, dulksna ir rūkas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios inžinierės Apolonijos Lindienės teigimu, pirmadienį sudarė itin palankias sąlygas teršalams ore kauptis. “Paros vidurkis – 56 miligramai kietųjų dalelių kubiniame metre. Pirmadienį kietųjų dalelių kiekis gerokai peržengė minėtą ribą ir siekė 76 miligramus kubiniame metre. Tai 1,36 karto viršija leistinas normas”,- pabrėžė A.Lindienė. Deja, panevėžiečiai informacijos apie didžiulę teršalų koncentraciją ore iš oficialių institucijų neišgirdo – jautresni skundėsi galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu, nežinia iš kur atsiradusiu kosuliu, tačiau apie savo negalavimų priežastis galėjo tik spėlioti.
Smogas nesisklaidė iki vidurnakčio
Tiršti teršalų debesys Panevėžyje tvyrojo visą pirmadienį – tam įtakos turėjo per mažas vėjo greitis – jis siekė vos 0,69 metro per sekundę. Smogas, anot A.Lindienės, padidėja žiemą, kai, be nuolatinių miesto oro teršėjų – automobilių, prisideda ir katilinių į atmosferą išmetami teršalai. Oro kokybės duomenų tyrimo lentelėje Panevėžys – tarp labiausiai užterštų miestų. Vilniaus Lazdynų mikrorajone oro užterštumas pirmadienį tesiekė 25 miligramus 1 kub. metrui, Žirmūnuose – 72, Žvėryne – 61. Šiauliuose kietųjų dalelių koncentracija buvo 48 miligramai kubiniame metre, Kaune – 58. Panevėžys šioje suvestinėje tapo lyderiu. Pasak vyriausiosios inžinierės, kenksmingi teršalai ore tvyrojo visą dieną ir pradėjo sklaidytis tik apie 24 valandą. “Kritulių nenumatoma, pūs nestiprus pietvakarių vėjas – sąlygos teršalams sklaidytis nebus palankios, ir mieste, esant intensyviam eismui, gatvių tarša išliks didesnė”,- prognozavo A.Lindienė.
Vakar apie 11 val., kai “Sekundė” lankėsi Aplinkos apsaugos departamente, vyriausioji inžinierė turėjo džiugesnių žinių – sustiprėjęs vėjas pamažu sklaidė miestą gaubusį smogą ir kietųjų dalelių kiekis ore buvo mažesnis nei pirmadienį.
35 dienas per metus teršalų kiekis gali viršyti leistiną normą. “Leistina riba – 50 miligramų kietųjų dalelių viename kubiniame metre, galimas nuokrypis – 56. Pernai 24 dienas teršalų koncentracija mieste viršijo normas. Šįmet oro užterštumas didesnis už nustatytas normas buvo 34 dienas. Gali būti, kad peržengsime leistiną 35 dienų ribą”,- prognozavo A.Lindienė.
Kas rytą miesto centrą paralyžiuojantys transporto kamščiai sukelia ne tik nepatogumus į darbą skubantiems panevėžiečiams. Aplinkos apsaugos departamento vyriausioji inžinierė pabrėžė, kad piko valandomis mieste padidėja smalkių kiekis. Kreivė, kuri nubraižoma išmatavus automobilių išmetamų smalkių kiekį, į viršų šokteli rytais ir vakarais. Aplinkosaugininkai, stebintys oro užterštumą, konkrečių būdų, kaip pagerinti situaciją mieste, nesiūlo. Pasak A.Lindienės, tai – miesto Savivaldybės prerogatyva. “Užterštumas mieste padidėja esant ramiems, nevėjuotiems orams, žemam slėgiui. Oro užterštumą matuojanti stotelė iš A.Jakšto g. perkelta į Parko g. Jeigu matavimų vietoje teršalų kiekis ore viršija normas, galima teigti, kad panaši situacija yra visame mieste”,- paaiškino vyriausioji inžinierė.
Neranda tinkamos informavimo priemonės
Oro užterštumo tyrimus atliekantys specialistai informaciją apie teršalų kiekį teikia Aplinkos apsaugos departamento vadovybei. Departamento vadovai ją siunčia į Vilnių, o kiti piliečiai ją rasti gali Aplinkos apsaugos ministerijos tinklalapyje. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas, paklaustas, kodėl panevėžiečių nepasiekia informacija apie padidėjusį oro užterštumą, sakė nežinantis, kaip tai padaryti. “Jei šiandien užterštas oras ir aš apie tai informuosiu jūsų laikraštį, žmones informacija pasieks tik rytoj”,- situacijos beviltiškumą aiškino V.Jakštas. Korespondentei replikavus, kad informaciją galima pateikti per vietines radijo stotis, departamento vadovas teigė, jog ši idėja jį sudominusi. “Gal tai ir būtų išeitis”,- svarstė V.Jakštas. Tačiau, pasak “Sekundės” pašnekovo, jo vadovaujama įstaiga gali supažindinti tik su oro užterštumo situacija, o ar tarša pavojinga žmonių sveikatai ir kiek ji pavojinga, turėtų spręsti Visuomenės sveikatos centro specialistai.
Šio centro direktorius Alfonsas Žobakas apie rekordiškai padidėjusį oro užterštumą mieste ir jo poveikį žmogaus sveikatai su korespondente kalbėti nepanoro – į visus klausimus jis teigė pasirengęs atsakyti per šiandien rengiamą spaudos konferenciją. “Kiek man žinoma, konferencija rengiama dėl Liūdynės šulinio, o ne dėl miesto oro užterštumo”,- stebėjosi tokiu A.Žobako atsakymu V.Jakštas.
Padaugėjo iškvietimų pas vaikus
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka informavo, jog pirmadienį medikai sulaukė 6-7 iškvietimais daugiau nei įprasta. “Dažniau vykome pas vaikus – jie serga virusinėmis ligomis”,- paaiškino V.Mitka.
Negavusi Panevėžio visuomenės sveikatos centro paaiškinimų apie padidėjusio oro užterštumo poveikį žmonių sveikatai, “Sekundė” pagalbos kreipėsi į Vilniuje esantį Valstybinį aplinkos sveikatos centrą. Visuomenės sveikatos administratorė Vitolda Stragienė pasakojo, jog smogas itin neigiamai veikia sergančiuosius kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligomis. “Esant dideliam oro užterštumui paūmėja astmos priepuoliai, bronchitai, gali trūkti oro”,- sakė V.Stragienė.
Labiausiai miestą dengusi teršalų migla galėjo paveikti mažuosius panevėžiečius. Visuomenės sveikatos administratorės teigimu, įkvėptas smogas vaikams gali sukelti kosulį, slogą, bronchitą, plaučių ligas. “Teršalai itin pavojingi kūdikiams, netgi gali tapti jų mirtingumo priežastimi”,- teigė specialistė.
Esant didelei teršalų koncentracijai vaikų patariama neleisti į lauką. Deja, pirmadienį gražia gruodžio diena džiaugėsi kone visų miesto lopšelių-darželių mažyliai, jaunos mamos su vežimėliuose miegančiais kūdikiais ramiai vaikščiojo nė neįtardamos, kad vietoj gryno oro jų atžalos įkvepia nuodų, o jie, pasak specialistų, pasilieka žmogaus organizme. “Patarčiau nevėdinti patalpų, jei namuose nėra rūkančiųjų, ir vengti vaikščioti šalia intensyvaus eismo zonų”,- patarė V.Stragienė.
Svaigstanti galva, jos skausmai, pykinimas, anot visuomenės sveikatos administratorės, – smalkių pasekmė. Smalkių kiekis ore padidėja prasidėjus šildymo sezonui – kietuoju kuru kūrenamos krosnys į aplinką išmeta daug teršalų, o esant žemam oro slėgiui ir mažam vėjo greičiui smalkės nesisklaido.
Miesto Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė, paklausta apie ekologų planus, siekiant užtikrinti švaresnį miesto orą, atsakė, kad planai bus rengiami kitąmet.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
