Regionų ministerijai vietą mato Panevėžyje

Naujai planuojama Regionų ministerija galėtų būti Panevėžyje. Tokį pasiūlymą išsakęs laikinasis Panevėžio meras mano, kad ministerija, atsakinga už regionų reikalus, turėtų įsikurti ne sostinėje.

Idėją steigti naują – penkioliktą – ministeriją pernai rudenį iškėlė prezidentas Gitanas Nausėda. Motyvuojama, kad šioji iš Vidaus reikalų ministerijos perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie savivaldos savarankiškumo didinimo, perimtų dalį funkcijų ir iš kitų ministerijų – Susisiekimo, Aplinkos.

Panevėžio rajono savivaldybėje įvykusiame Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje pristatytas būsimos Regionų ministerijos, pradėsiančios dirbti kitų metų vasarą, steigimas. Posėdyje nuskambėjo ir pasiūlymas šią ministeriją steigti Panevėžio apskrityje, šitaip parodant dėmesio regionams svarbą. Tuo labiau kad ir premjeras Gintautas Paluckas neatmetė galimybės naują ministeriją įsteigti ne sostinėje.

Geriau nei Vilniuje

Laikinai Panevėžio miesto mero pareigas einantis Petras Luomanas sako posėdyje neatsitiktinai pasiūlęs Panevėžį naujai ministerijai steigti. Reakcija į tokį pasiūlymą, pasak jo, buvo smagi – sutiktas su šypsena.

„O kodėl gi ne? Panevėžys – Aukštaitijos sostinė, labai geroje vietoje, Lietuvos vidury“, – sako P. Luomanas.

Jis svarsto, kad kai už regionų reikalus atsakinga ministerija veiktų ne sostinėje, gal ir požiūris į juos būtų kitoks.

Ministerijai surasti patalpas mieste ar pastatyti naujas, P. Luomano manymu, nebūtų didelė problema.

„Pastatas – ne problema. Problema yra pati nuostata persikelti. Vargu ar bus svarstomas toks pasiūlymas. Pagyvensime, pamatysime“, – vilties negesina laikinasis Panevėžio vadovas.

Jo manymu, ministerijos steigimas ne sostinėje būtų geranoriškas politikų žingsnis.

Uždaras ratas

Laikinasis Panevėžio meras prisipažįsta dėl naujos ministerijos steigimo reikalingumo esantis labiau realistas, o ne optimistas. Kol kas nėra aišku, kokius konkrečius uždavinius ji spręstų.

Pasak P. Luomano, dabar dažnai sakoma – Vilnius ir kita Lietuva. Tačiau šalyje yra 10 regionų su savo centrais. Tad reikėtų galvoti, kaip pritraukti žmones į regionus, kad jie nesikoncentruotų vien didžiuosiuose šalies miestuose.

„Tai nėra paprasta. Tam reikia ir infrastruktūros, kuri pritrauktų jaunus žmones – vaikų darželių, mokyklų, sveikatinimo įstaigų. Bet matome, kad mokyklos uždaromos, nes jose per mažai vaikų. Nebėra mokyklos, nelieka ir kultūros įstaigos. Žmonės nesikels į tokį miestelį, nors jis ir labai patraukliai atrodo, ir gal namai jame nėra brangūs, bet ką ten veikti?“ – sako jis.

Suaugę žmonės gali dirbti nuotoliu, tačiau jaunos šeimos ieško, kad mokykla, įvairi užklasinė veiklą, vaikų darželis būtų arčiau namų.

„Sunkiai išsprendžiamas rebusas“, – sako jis ir mano, kad ministerijos iškėlimas iš sostinės būtų politinis gestas, parodantis, kad ji kuriama turint tikslą pagyvinti periferiją.

Rajono merui vieta neaktuali

Toliau nuo miesto esantiems kaimams demografinės tendencijos negailestingos. Panevėžio rajone pastarasis dešimtmetis išsiskyrė masiniu mokyklų uždarymu.

Visgi Panevėžio rajono meras Antanas Pocius nemato didelio skirtumo, kur įsikurs naujoji ministerija.

„Ministerijos darbas turbūt nepriklauso nuo to, kur ji įsikurs – regione ar Vilniuje. Esmė, kad spręstų dalykus, kuriems spręsti ji skirta. O vieta man nėra labai aktuali“, – sako rajono vadovas.

Nebent, pasak A. Pociaus, naujoji ministerija galėtų padaryti įtaką kokio miestelio augimui. Tarkime, prieš keletą metų Panevėžio rajono Katinų kaime buvo planuojama kurti Valstybinių miškų urėdiją.

„Galbūt būtų sukurtos naujos darbo vietos, atsiradęs judėjimas, bet kiek jis būtų suteikęs praktinės naudos, sunku pasakyti“, – svarsto meras.

Nereikia ministerijos tik ataskaitoms

Jei būtų rimtai galvojama apie Regionų ministerijos steigimą Panevėžio krašte, A. Pociaus manymu, ji galėtų būti nebūtinai Panevėžyje, bet ir jo priemiestyje – rajono teritorijoje.

„Aš dažnai sakydavau: 30 metų kalbame apie regioninę politiką ir iš principo niekas nesikeičia. Ministerijos įkūrimas, mano nuomone, didelio postūmio tikrai neduotų, bet jei bus rimti įgaliojimai, ką ji gali daryti, jei bus rimtas finansavimas, tada galbūt“, – dėl ministerijos reikalingumo nėra garantuotas A. Pocius.

Pasak jo, svarbiau ne ministerijos vieta, o tinkamas darbas gaivinant regionus.

„Jeigu ji bus tik dar viena ministerija, kuriai reikia teikti ataskaitas, mums tokios nereikia. Mums būtų dar daugiau darbo, o naudos neturėtume“, – teigia rajono vadovas.

Senų laikų nesugrąžins

A. Pocius neslepia abejonių, ar grįš laikai, kai kaimai buvo pilni gyventojų – kai žmonės ne tik gyveno, bet ten pat ir dirbo.

Anot jo, galima tikėtis nebent pavienių tokių atvejų. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone pastačius „Rheinmetall“ gamyklą galbūt atsiras trauka prie jos gyventi.

„Bet visi kiti klausimai, ką bedarytum, labai abejoju, ar kaimas savo patrauklumu gyventi prilygtų Vilniui, Kaunui ar Panevėžiui“, – teigia A. Pocius.

Pasak jo, panaši situacija visoje Vakarų Europoje.

Be to, keičiasi ir pats gyvenimas. Panevėžio rajonas nuo seno yra žemės ūkio kraštas. Anksčiau fermose, laukuose dirbdavo daug žmonių, o dabar jų darbą perima naujausios technologijos.

„Galbūt galima išsaugoti kaimą, prilaikyti, kad žmonės jame gyventų, bet dirbti, ko gero, vis tiek važiuos į miestą“, – mano meras.