Nuo šių mokslo metų pasikeitusi švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarka sukėlė dalies pedagogų pasipiktinimą. Tikėjęsi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) deklaruojamo atlyginimų kėlimo iki šiol didelius pamokų krūvius turėję mokytojai su nerimu laukia spalio 8-osios, kada gaus užmokestį už rugsėjį – šiais metais jų piniginės gali tapti plonesnės. Tačiau ministerijos sprendimai pasipiktinimą kelia ne tik sulaukusiesiems mažesnio atlyginimo. Pedagogai reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg lėtai vykstančios darbo užmokesčio reformos ir rimtai svarsto vienytis streikui. Tyrimų duomenys rodo, kad situacija švietimo sistemoje tampa tragiška: kasdienė emocinė įtampa ir darbo neatitinkantis atlyginimas – priežastys, pedagogus verčiančios psichikos ligoniais.
Vieniems didės, kitiems – mažės
Pasak miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio, atlyginimų padidėjimą keliasdešimčia litų pajus mažus krūvius turėję pedagogai.
Tačiau dirbusieji maksimaliu krūviu vietoje žadėtojo pakėlimo gali sulaukti užmokesčio sumažinimo. Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu, nuo šių mokslo metų mokytojui per savaitę dirbant 18 valandų papildomai pridedama valanda už renginių organizavimą, projektų rengimą, brandos egzaminų vertinimą ir administravimą bei kitus darbus. Iki šiol juos dirbusių “už ačiū” pedagogų atlyginimai vidutiniškai padidės 50-70 litų. Tačiau darbo užmokestis kils ne visiems vienodai – jei mokytojas turėjo 25 valandas per savaitę, jam bus pridėta apie 1,5 papildomos valandos, jei turėjo mažiau nei 18 savaitinių valandų, jam papildomai bus sumokėta mažiau nei už valandą.
Tačiau atlyginimo pakėlimo nepajus didelius krūvius turintys mokytojai. Darbo kodekse numatyta, kad pedagogų maksimalus darbo krūvis – 36 valandos per savaitę. Kadangi mokyklų direktoriai visiems privalo pridėti ŠMM įstatyme numatytą papildomą valandą, kad neviršytų leistino krūvio, yra priversti mokytojui sumažinti pamokų skaičių. Daugiausia jų turi matematikai, lituanistai ir anglų kalbos pedagogai. Šių dalykų mokytojams vadovai, kad galėtų pridėti privalomą papildomą valandą, turi sumažinti krūvį bent 3-7 valandomis – tai yra atimti vieną klasę. Tokiu atveju pedagogams atlyginimai ne tik nepadidės, bet netgi sumažės.
Iš krepšelio neišgyvena
E.Kuchalskio teigimu, papildomų valandų mokytojams numatyta pridėti ir kitais mokslo metais, tačiau atlyginimų kilimą ir toliau jus tik dirbantieji nedideliais krūviais. Iki šiol daugiausia uždirbdavusių pedagogų piniginės nestorės. E.Kuchalskio nuomone, tokiu būdu ŠMM sprendžia ir pedagogų nedarbo problemą, kuri, mažėjant mokinių skaičiui, tampa vis aktualesnė. “Maksimaliai dirbusiam mokytojui sumažinus pamokų skaičių mokykloje atsiranda vietos dar vienam pedagogui”, – mano specialistas.
Pridėtos papildomos valandos – naujas rūpestis mažoms mokykloms, ir taip nebeišgyvenančioms iš moksleivio krepšelio lėšų. Anot Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Vaitelienės, nors pamokų tarifikacijas pateikusios dar ne visos miesto mokyklos, tačiau jau dabar matyti, kad devynioms jų neužteks savų lėšų. Gelbėdama tokias švietimo įstaigas Vyriausybė leidžia savivaldybėms perskirstyti mokyklų lėšas – turinčiosios gausias klases išlaiko nesurenkančiąsias mokinių. Pasak I.Vaitelienės, iš moksleivio krepšelio lėšų labiausiai neišgyvena pagrindinės mokyklos, kurių klasėse mažiau nei 25 mokiniai.
Finansininkės nuomone, didelius krūvius turėjusiems pedagogams nauda iš pridėtos papildomos valandos yra ta, kad mažiau dirbdami dabar jie gaus tą patį atlyginimą kaip ir anksčiau. I.Vaitelienės teigimu, šiuo metu vyriausiojo mokytojo kvalifikaciją, 15 metų darbo stažą ir etatą – 18 pamokų per savaitę – turintis pedagogas, neatskaičius mokesčių, uždirba 926 litus. Jam atlyginimas turėtų pakilti apie 60 litų. Turintis maksimalų krūvį – 36 valandas – mokytojas uždirba 1851 Lt ir atlyginimas jam nekils.
Siekia greitesnio atlyginimų kėlimo
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Alekso Bružo teigimu, 36 valandų darbo krūvius turi 17 proc. šalies pedagogų. “Jiems atlyginimas nedidėja, bet nors darbo mažėja. Nesakau, kad užmokestis yra pakankamas, bet ką daryti teturintiesiems 18 valandų ar iš viso negaunantiesiems mokyklose darbo?” – pabrėžė pirmininkas. Pasak jo, profsąjunga siekia, kad ateityje pedagogams mažėtų darbo krūvis, o atlyginimai kiltų – už 18 pamokų per savaitę būtų mokama apie 1700 litų. “Dabar tiek mokytojas uždirba ardamas pusantro etato. Pagal jo užimamą padėtį visuomenėje toks atlyginimas yra juokingai mažas. Džiaugiamės, kad nors kiek darbo apmokėjimo sistema pajudėjo iš mirties taško – kasmet bent po truputį atlyginimai bus didinami”, – kalbėjo pirmininkas. A.Bružas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į sudėtingas mokytojų darbo sąlygas, jų atlyginimai turėtų 50-55 proc. būti didesni už vidutinį šalies darbo užmokestį.
Profesinės sąjungos, pasak A.Bružo, netenkina Vyriausybės nustatyta pedagogų atlyginimų didinimo programa. Pirmininkas įsitikinęs, kad aštuoneri metai, per kuriuos planuojama švietimo įstaigų darbuotojams skirti 830 mln. litų, yra per ilgas laikas. “Tai turėtų būti padaryta bent per šešerius metus”, – akcentavo pirmininkas. Siekiama, kad nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d. vėl būtų pridėta dar po vieną papildomą valandą. Dėl darbo užmokesčio švietimo sistemos darbuotojams kėlimo prašymas ministrui pirmininkui ir švietimo ministrui jau buvo pateiktas du kartus. “Tačiau mes sulaukėme tik atsirašinėjimo. Naująją finansavimo programą išnagrinėjome ir pareiškiame, kad ji neatitinka mūsų reikalavimų”, – nusivylęs pirmininkas.
Ruošiasi streikui
A.Bružas neatmetė galimybės, kad dėl didesnių atlyginimų kovojantys pedagogai gali imtis griežtų priemonių. “Jei Vyriausybė į mūsų įspėjimus nereaguos, turėsime pereiti prie akcijų”, – pabrėžė pirmininkas. Be to, jo teigimu, ministerija raginama atsižvelgti ne tik į pedagogų atlyginimus, bet ir darbo sąlygas. “Mokinių skaičius klasėse yra per didelis, drausmės mokykloje nebeliko”, – A.Bružas vardijo kasdienes mokytojų problemas. Vis dėlto profesinės sąjungos vadovas pripažino, kad problema – ne tik valdininkų skeptiškas požiūris į švietimo visuomenę, bet ir pačių pedagogų abejingumas. “Jei 5000-6000 mokytojų susirinktų prie Seimo, galėtume politikams rimtai iškelti savo reikalavimus”, – vienytis kvietė pirmininkas. Anot jo, kol kas iniciatyvus tik Žemaitijos kraštas – Aukštaitijos pedagogai nuolankiai susitaiko su ministerijos sprendimais.
A.Bružo teigimu, profesinės sąjungos atlikti tyrimai parodo švietimo sistemos tragiškumą: kas devintas Psichikos sveikatos centro Vilniuje pacientas – pedagogas. “O pagal darbuotojų skaičių turėtų būti vos kas 40-as. Žinant tokius skaičius reikia rimtai pagalvoti, kur eina visuomenė. Tokios ligos – tik nuo beprotiško darbo, kurio žmogaus psichika nebeatlaiko”, – patikino pirmininkas.
Rugsėjo 12-ąją profesinės sąjungos koordinavimo taryba dar kartą apsvarstė reikalavimus, kuriuos ketinama pateikti ŠMM, bei priemones, kurių galėtų imtis. Šalies pedagogai, pasak A.Bružo, reikalauja, kad darbo užmokestis būtų didinamas sparčiau ir daugiau, mažinamas mokinių skaičių klasėse, įvesta mokinių elgesio vertinimo sistema. Ar prie šalies profesinės sąjungos prisijungs Panevėžio pedagogai, paaiškės šiandien vyksiančiame miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime. Kol kas į sąjungos veiklą įsitraukusios tik devynios iš šešiasdešimties Panevėžio švietimo įstaigų. Jos pirmininkė Nijolė Staišiūnienė mano, kad tokį neaktyvumą lemia ne tik mokytojų nuolankumas. Kai kuriose švietimo įstaigose darbuotojams užsimenama, jog nepageidaujama, kad darbuotojai priklausytų profesinei sąjungai.
Susiduria su skeptišku požiūriu
N.Staišiūnienės nuomone, darbo užmokestį didindama ministerija turėjo ne pridėti papildomą valandą, o pakelti atlyginimo koeficientą. “Tada visi mokytojai būtų pajutę atlyginimo padidėjimą”, – įsitikinusi pedagogė. Anot jos, visuomenė susidariusi nuomonę, kad mokytojai uždirba daug. Tačiau kad atlyginimas siektų vos daugiau nei 1000 litų, jie dirba 1,5 etato.
Pirmininkės teigimu, ministerijos ketinimai, kad 2012-aisiais visi mokytojai turės tik vieną etatą, tai yra jiems bus mokama už 18 pamokų bei papildomas valandas, yra labai gražūs. “Tačiau tokia reforma vyksta labai lėtai. Žinoma, niekas dabar tiksliai pasakyti negali, per kiek laiko ji turėtų būti baigta, bet norėtųsi, kad kuo greičiau. Dabar pridėjus papildomą valandą vieniems atlyginimas padidės, kitiems – sumažės. O ateityje etatas visus sustatytų į vieną eilę”, – pažymėjo sąjungos pirmininkė. Be to, anot jos, dabar maksimalų krūvį turintiems mokytojams mažinamas pamokų skaičius negali būti nedarbo problemos sprendimas – dėl kelių valandų į mokyklą priimtas naujas specialistas jau po kelerių metų gali būti atleistas dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.
Pasak pirmininkės, ministerijos dabar vykdomas darbo užmokesčio kėlimas yra labai nežymus. “Nė vienas mokytojas turbūt dabar negalėtų pasakyti, kad visiems yra gerai”, – sakė N.Staišiūnienė. Jos nuomone, politikai atlyginimų mokytojams neskuba kelti dėl netinkamo požiūrio į juos. “Visiems atrodo, kad esame milijonieriai. Tačiau kad gautume daugiau nei 1000 Lt, reikia turėti ne vieną etatą”, – pažymėjo profesinės sąjungos pirmininkė.
Kaltina kategoriškumu
ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys pabrėžė, kad iš 73 tūkst. šalies pedagogų 36 valandų savaitinį darbo krūvį teturi 800-900 mokytojų. Jie, direktoriaus teigimu, ir kelia triukšmą dėl vadinamosios nelygybės. Pasak jo, mokytojams buvo pridėta papildoma valanda, o ne didinami koeficientai todėl, jog, Vyriausybės sprendimu, siekiama, kad dar 2009-aisiais mokytojo darbo savaitė būtų nebe 36, kaip dabar, o 30 valandų. “Einame tuo keliu, kad pedagogams būtų mokama už papildomus darbus”, – akcentavo ministerijos atstovas. Jo teigimu, į reikalavimus kuo greičiau didinti darbo užmokestį bus atsižvelgta – su Finansų ministerija derinama, kad antras pedagogų atlyginimų kėlimas bus nuo sausio 1-osios, o ne, kaip buvo numatyta, nuo 2006-ųjų rugsėjo 1 d. “Tam skiriama papildomai 48,6 mln. litų, nors buvo numatyti tik 73 mln. Lt”, – patikino A.Plikšnys. Jo teigimu, nuo sausio 1-osios pedagogų darbo užmokestis turėtų pakilti 7,4 proc.
Tačiau direktorius nesutiko su Profesinės sąjungos reikalavimu mažinti mokinių skaičių klasėse. Pasak jo, dabar vidutiniškai miesto mokyklos klasėje mokosi 24, kaimo – 14 mokinių. “Mes su kai kuriais sąjungos reikalavimais sutinkame, tačiau kai kurie atrodo pernelyg kategoriški. Turime padėtį vertinti visos šalies mastu. Aš nieko prieš, kad mokytojų atlyginimas išaugtų 3 kartus. Tačiau vienos papildomos valandos pridėjimas valstybei kainuoja apie 68-70 mln. litų. Tai yra dideli pinigai”, – pabrėžė A.Plikšnys. Jo teigimu, kitų šalių praktika rodo, jog pedagogų atlyginimai atitinka šalies vidurkį. “Mano manymu, jis turėtų būti didesnis, nes tai iš tiesų sudėtingas darbas, tačiau tegalima tik pafantazuoti, kiek procentų galėtų viršyti vidutinį darbo užmokestį”, – neprognozavo direktorius.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. N.Staišiūnienės nuomone, didindama darbo užmokestį ministerija turėjo kelti atlyginimo koeficientus, o ne pridėti valandą.
