Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, skaičiuojant 140 metų, keičia rūbą.
Prieš kelerius metus iš esmės atnaujinus šventovės vidų, imamasi keisti stogo dangą.
Raudonai nudažytas cinkuotos skardos stogas keičiamas variniu.
Panevėžio peizažą puošianti, vienu iš miesto simbolių tapusi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kurią tapo įprasta vadinti raudonąja, pradėta statyti 1877-aisiais, baigta – 1885 metais. Pasak klebono Romualdo Zdanio, tiksliai nežinoma, ar per šventovės gyvavimo metus jos stogas buvo keistas. Tik numanoma, jog tai galėjo būti padaryta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, per kurį bažnyčia apgadinta.
Stogas ne kartą buvo dažomas – pastarąjį kartą pastatui derančia raudona spalva, – tačiau dabar atėjęs metas jį keisti.
Nulupus esamą skardą, ją pakeis varinė, pagaminta Vokietijoje.
Klebono žiniomis, visai bažnyčiai uždengti jos prireiks 2 000 kvadratinių metrų.
Remontas keliems amžiams
„Statybų žinovai nustatė, jog bažnyčios stogas buvo neprofesionaliai uždengtas“, – vieną iš priežasčių, kodėl tenka keisti skardą, įvardija kunigas R. Zdanys.
Prapliupus stipriam lietui pasitaiko vandens patekėjimų po skarda, tai kenkia stogo konstrukcijai.
Kad ankstesnieji šventovės stogą tvarkę stogdengiai darbą atliko ne visai tinkamai, dvasininko teigimu, rodo ir tai, jog tose vietose, kur stogas liečiasi su siena, skarda tik prikalta, o ne įleista į sieną.
„Tad nors šiuo metu bažnyčios stogas nėra avarinės būklės, einamasis remontas palopant bei perdažant jį problemą išspręstų dešimčiai, dvidešimčiai, ilgiausiai turbūt trisdešimčiai metų. Tikiuosi, kad pakeitus skardą, remontuoti jo nebereikės visą amžių, o gal net ir ilgiau“, – vylėsi klebonas.
Keisti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stogą imasi panevėžiečiai statybininkai.
Darbus, planuojama, atliks dvidešimties specialistų komanda.
Statybos darbai finansuojami tik iš per rinkliavas gaunamų aukų.
„Pinigus stogo keitimui aukoja tikintieji“, – patikina R. Zdanys.
Stogui atnaujinti – treji metai
Prieš trylika metų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje tarnauti vyskupo paskirto kunigo R. Zdanio rūpesčiu atnaujintas bažnyčios vidus, šventovė pasikeitė iš esmės.
„Pabaigus vidaus darbus, akys nukrypo viršų“, – šypsosi klebonas.
Jis teigė iš pradžių atkreipęs dėmesį į aptrupėjusius šventovės pastogėje iš plytų sumūrytus lauko puošybos elementus. Kadangi reikėjo tvarkyti juos, sumanyta drauge keisti ir stogą: pastačius pastolius – o jie kainuoja tikrai nemažai, – norėjosi tuo pačiu sykiu atlikti kuo daugiau darbų.
Šiemet, pasak kunigo, planuojama pakeisti abiejų bažnyčios bokštų skardą. Taip pat suplanuota dar šiais metais pakeisti ir šventovės fasadinės dalies viršų – savotišką balkoną dengiančią skardą.
Darbai atliekami pagal projektą, jis suderintas su kultūros paveldo specialistais.
Visą bažnyčios stogą naujai uždengti tikimasi per trejus metus dirbant etapais.
„Kitąmet norėtųsi pakeisti centrinės bažnyčios navos stogą, dar po metų – dviejų šoninių navų stogus“, – ateities planais dalijosi kunigas.
Išpuoselėta šventovė
Šiemet raudonplytei neoromantinio stiliaus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai, pastatytai pagal architekto Ustino Golinevičiaus parengtą projektą, sueina 140 metų.
Sukaktį šventovė sutinka iš išorės apstatyta pastoliais, tačiau atnaujinta iš vidaus. Tikintieji ypač džiaugiasi po naujomis marmuro grindimis įrengtu šildymu.
Bažnyčios vidus perdažytas, auksu sužvilgo altorių puošyba. Suremontuoti šventovės vargonai – jos varpų skambesį reguliuoja kompiuterinė sistema. Parapijiečių laukia ir nauji suolai.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje klebono R. Zdanio rūpesčiu pastatytas vadinamasis Lurdas – sakralinis statinys, vaizduojantis Dievo Motinos apsireiškimo vietą, šalia jo nutiestas Rožinio kelias.
Trinkelėmis išgrįsti šventovę juosiantys takai, o šalia kunigų namo pastatyta skulptoriaus Kęstučio Krasausko sukurta Dovydo statula.
Ale palaukit su darbais kol pasibaigs karas.