Vienos garsiausios XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos rašytojos, dramaturgės, publicistės, pedagogės, visuomenės veikėjos, filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namelio Panevėžyje likimas sprendžiamas ne tik Panevėžyje. Juo susirūpino ir Kultūros ministerija.
Sprendžiama sostinėje
Gyvenamasis namas Šv. Zitos g. 18, kuriame 1932–1943 metais gyveno rašytoja, įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės. Pastato, iškilusio dar 1925 metais, o pastarąjį kartą kapitališkai remontuoto 1964-aisiais, išorė iki šių metų buvo tik du kartus padažyta. Antrasis padažymas baigtas visai neseniai. Tokį kosmetinį namo remontą miesto Savivaldybę atlikti įpareigojo Kultūros paveldo departamentas, nors prireikė net trijų raginimų. Todėl Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė bei asociacijos „Bitės namai“ narė Vitalija Vasiliauskaitė neslepia palengvėjimo, kad praėjusią savaitę Kultūros ministerijoje vykęs pasitarimas, kaip išsaugoti rašytojos namą Panevėžyje, pavyko. Esą ministerija pasiryžusi net perimti G. Petkevičaitės-Bitės namą savo žinion, jei tik miesto Savivaldybė išpirks iš savininkų tris butus tame name.
Tiesa, dėl pastarosios sąlygos muziejininkė turi abejonių. V. Vasiliauskaitės teigimu, pasitarime sostinėje dalyvavęs Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka tiesiai šviesiai pasakęs, jog Savivaldybė ne prieš, kad Kultūros ministerija perimtų rašytojos namą savo žinion. Bet tuomet ji pati turėtų ir prisiimti įsipareigojimą išpirkti butus iš dabar ten gyvenančių žmonių.
Kalbų daug – naudos mažai
V. Vasiliauskaitė „Sekundei“ pasidžiaugė, kad nors viena institucija atsiliepė į asociacijos „Bitės namai“ prašymą gelbėti žymios rašytojos namą Šv. Zitos gatvėje. Apie kritinę pastato būklę kalbama jau seniai, bet iš tų kalbų naudos mažai.
„Kreiptasi ne į vieną instituciją, raštai gelbėti žymios rašytojos namą išsiųsti Seimo nariams, rinktiems Panevėžyje. Taip pat prašymai pasiekė ir prezidentūrą, kelias ministerijas ir net patį premjerą Algirdą Butkevičių“, – dėstė V. Vasiliauskaitė.
Asociacijos „Bitės namai“ narė pridūrė, kad raštas dėl rašytojos namo buvo išsiųstas ir į Ūkio ministeriją. „Iš ministerijos gautame atsakyme parašyta, kadangi jau šių metų biudžetas suformuotas, finansiškai pagelbėti galimybės nėra, – aiškino muziejininkė. – Tačiau atsakymas iš Kultūros ministerijos nudžiugino. Asociacijos „Bitės namai“ nariai buvo pakviesti į susitikimą aptarti opią problemą – tinkamą rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės įamžinimą Panevėžyje. Į ministeriją vyko ir miesto Tarybos narė Gema Umbrasienė bei Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas A. Stoka. Ministerijoje priėmė viceministras Romas Jarockis ir Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Rūta Pileckaitė.“
V. Vasiliauskaitės teigimu, ministerijos atstovai puikiai suprato, kodėl panevėžiečiai nerimauja dėl rašytojos palikimo išsaugojimo. „R. Pileckaitė pabrėžė, kad žymios rašytojos įamžinimas padėtų išreklamuoti Panevėžį kultūriniu aspektu ne tik per visą Lietuvą, bet ir dar plačiau. Ji net pasakė tokią frazę: „Panevėžys su Bite gali eiti ir kelti kultūrą, nes Bitė veža.“ Tokie žodžiai nuteikė gerai.“
Ministerijos vizijos neįvertino?
Pasak V. Vasiliauskaitės, viceministras R. Jarockis ir R. Pileckaitė labai gerai išnagrinėjo, kokios kliūtys panevėžiečiams trukdo tinkamai įamžinti rašytojos atminimą ir kodėl G. Petkevičaitės-Bitės namelyje negalima įrengti memorialinio muziejaus.
„Problemos ašis – renovuoti pastatą ir pritaikyti visuomenės reikmėms trukdo mišri statinio naudojimo paskirtis. Pastate yra trys privatizuoti butai, o didesnė pastato dalis priklauso Savivaldybei. Mišri statinio naudojimo priklausomybė neleidžia imtis radikalių pastato renovacijos ir pritaikymo visuomenės reikmėms priemonių – dėl skirtingų pastato naudojimo perspektyvų gali kilti teisiniai ginčai“, – aiškino muziejininkė.
V. Vasiliauskaitė sako buvusi maloniai nustebinta, jog Kultūros ministerijos atstovai nurodė tą patį kelią, kaip galima spręsti rašytojos namo problemą, kokį miesto Savivaldybei ne kartą siūlė ir asociacija „Bitės namai“.
„Tačiau į mūsų vietinių siūlymus nebuvo atsižvelgta. Galbūt bus išgirstas sostinės siūlymas?“ – vylėsi „Sekundės“ pašnekovė, teigianti, jog pirmas žingsnis tokiu atveju būtų išpirkti iš gyventojų butus, kad pastatas turėtų vieną šeimininką.
„Butus turėtų išpirkti Savivaldybė, nes ministerija to daryti negali. Tuomet bendru susitarimu šitą pastatą perduoti Kultūros ministerijai, jei miesto Savivaldybė negali ar nenori jo prižiūrėti. Pastatą, jei jis būtų perduotas ministerijai, valdyti galėtų G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka – ji pavaldi Kultūros ministerijai“, – ministerijos planui antrino V. Vasiliauskaitė.
Anot muziejininkės, jei tokie postūmiai įvyktų, tuomet būtų galima kartu su Kultūros ministerija arba G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ruošti investicinius projektus ir renovuoti pastatą, o ilgainiui jame atnaujinti ir plėsti ekspozicija, kuri galėtų tapti nauju pilietinės visuomenės ugdymo, kultūros ir edukacijos židiniu.
Pasiteiravus, ar realu šį planą įgyvendinti, V. Vasiliauskaitė prasitarė turinti abejonių. Mat pasitarime ministerijoje dalyvavęs Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas A. Stoka vienareikšmiškai leido suprasti, kad pastato perdavimas valstybei – jokia problema, jei tik Kultūros ministerija išpirks iš gyventojų butus.
„Toks atsakymas leidžia suprasti, kokia yra Savivaldybės pozicija, – konstatuoja V. Vasiliauskaitė. – Jie linkę atsisakyti šito pastato dalies ir sudaryti sąlygas tą dalį privatizuoti. Labai sunku išgirsti, kad Savivaldybė nemato poreikio išsaugoti ir įamžinti iškiliausios panevėžietės atminimo. Susidarė tokia nuomonė, kad jei nebus rašytojos namo, nebus ir problemos.“
Nori greičiau nusikratyti
Pasitarime Kultūros ministerijoje dalyvavusi miesto Tarybos narė G. Umbrasienė irgi pastebėjo, kad ministerijos ir miesto Savivaldybės požiūris į rašytojos namelio išsaugojimą skiriasi kaip diena nuo nakties.
„Apverktinas faktas, kad į pasitarimą Kultūros ministerijoje buvo deleguotas Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas. Nesiteikė dalyvauti ne tik Savivaldybės vadovai, taip mėgstantys pasirodyti ir nusifotografuoti viešuose renginiuose, susijusiuose su miesto garbės pilietės G. Petkevičaitės-Bitės vardu, bet ir kultūros srityje dirbantys valdininkai. Tuo aiškiai pasakyta – vienintelis Savivaldybės rūpestis yra kuo greičiau nusikratyti šiuo turtu ir jį privatizuoti“, – pareiškė G. Umbrasienė.
Pasiteiravus, kodėl taip elgiamasi su iškilaus žmogaus atminimu, Tarybos narė svarstė: „Gal tiesiog Bitės atsidavimo žmonėms ir pilietiškumo pavyzdys yra lyg krislas akyje? Gal šios asmenybės reikšmingumo suvokimas yra kai kam tiesiog nepasiekiamas? Tačiau nebegalime ilgiau įžeidinėti rašytojos atminimo. Turime kuo greičiau baigti tartis dėl namelio perdavimo Lietuvos valstybei.“
*****
Savivaldybei nereikia
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, išgirdęs klausimą, ar bus gelbėjamas rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namas, aiškino žinąs apie Kultūros ministerijoje vykusį rašytojos namo likimo svarstymą.
„Ką galiu pasakyti? – kalbėjo miesto vadovas. – Visus sprendimus priims miesto Taryba. Beje, neseniai Taryba priėmė sprendimą, kad pastato Šv. Zitos gatvėje 18 patalpos, kurios priklauso Savivaldybei, pripažintos negyvenamomis patalpomis. Manau, kad toks sprendimas palengvins situaciją ir bus galima pastato dalį parduoti arba pasiūlyti kam nors į jį investuoti. Kol patalpos buvo gyvenamosios, toks sprendimas nebuvo galimas.“
Anot mero, Savivaldybė tikrai neturi galimybės išpirkti iš gyventojų butus.
„Tiek pinigų Savivaldybė neturi, – patikino V. Sakevičius. – Juolab kad išpirkus tektų ieškoti apie 2 mln. litų, kad būtų galima sutvarkyti visą namą. Be to, rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės atminimas Panevėžyje įamžintas tinkamai. Rašytojai suteiktas garbės pilietės vardas. Mieste yra jos vardo biblioteka, gatvė pavadinta rašytojos vardu.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
