Rašydama jaučia, jog gyvena

Vladas Braziūnas, Henrikas Čigriejus, Eugenijus Matuzevičius, Elvyra Pažemeckaitė – tai vis Pasvalyje ar aplink jį gimę poetai. Toks sakinys pirmasis atėjo į galvą, sudėliojus birželio mėnesio priedą „Nevėžis“, kuriame antrąkart svečiuojasi Pasvalio P. Vileišio gimnazijos jaunieji kūrėjai, globojami mokytojos Reginos Grubinskienės.

Rūta Staškevičiūtė (11 kl.)

„… augau ir gyvenu mažame kaime Paįstriečiuose, vienkiemyje, apsupta dirbamų laukų ir lygumų. Mano vaikystėje technologijos neužėmė daug vietos, tad veiklos visada tekdavo prasimanyti pačiai – polinkis kurti augo nuo pat mažų dienų. Labiausiai už viską mėgstu pavasarį, kai gamta atgyja ir pražysta gėlės. Pražystu ir aš. Deja, tokiu atveju visi mokslai išgaruoja iš galvos, tesinori tik bėgti laukais basom kojom… Mėgstu gėlės, saulę, miškus, jūrą ir sutekančias į ją upes, gamtoje randu ramybę. Mėgstu svarainių arbatą, o vakarais lipu ant stogo stebėti saulėlydžio. Rašau todėl, kad kūryba kyla iš manęs, o kai jau taip yra, tai nieko nebegali padaryti, tik rašyti. Rašydama jaučiuosi, jog gyvenu.“

Sapnuos man žydi gėlės

mano siela visada įsimylėjusi. įsimylėjusi žmogų. ar žmones. kartais ji įsimylėjusi patį gyvenimą. o kartais ji įsimyli jausmus. meilę. liūdesį. ir tą niekad nesibaigiančią melancholiją. mano siela įsimylėjusi gamtą. kalveles su atsiveriančiais kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais, begalines pievas, mišką žiemos metu, mišką, kurį matai dieną ir naktį. šaltą ir plačią šventą upę šiltą rugsėjo savaitgalį. takelius ir takus, kuriais vaikštai basomis ir su žydinčia širdimi. mano siela įsimylėjusi pavasarį, kada pražydusios gėlės teikia tiek daug džiaugsmo… ji beprotiškai įsimylėjusi saulėlydžius ir saldžią mėtų arbatą. muziką, ypač – gyvą, o dar labiau koncertus, kada groji ir dainuoji tik sau. mano siela visada įsimylėjusi… ir kaip tada man rasti sielos draugą? jei mano siela tokia įsimylėjusi visą pasaulį…

 

į tavo juoką įsipina saulės spinduliai. tavo balsas švelnus kaip pienės pūkas, saldus kaip medus, bet turi primaišytų smėlio grūdelių… jis gražiausias, kai tu kalbi su manimi arba dainuoji. kai aš galvoju apie tavo šypseną, aš nejučia pradedu šypsotis pati. tavo akyse aš galėčiau paskęst, jose matau džiaugsmo dangų ir liūdesio jūrą. su tavimi aš nebijau būti savimi, o kartais rodos, kad be tavęs aš negaliu būt aš… kai tu mane apkabini, jaučiuosi taip pakiliai, lyg būčiau ant kalno viršūnės ir žvelgčiau į tolius. su tavimi nesaldinta arbata skani, o saulėlydžiai reiškia nakties pradžią. 

 

ir kas tai per jausmas, kai pamatau, kad apkabini ne mane. laikai ją už rankos, šoki su ja. dainuoji jai. kalbi su ja. kas tai? mažom replytėm kažkas suspaudžia širdį. ir aš noriu tada mylėt tą begalinį liūdesio jausmą, paskęst toj jūroj, kuri spindi jau mano akyse, lėkt į miškus ir laukus, nes širdis nerimsta ir rėkia, nors mano balsas tyli. spjaut ant mokslų ir bent akimirką atsiribot, rašyt rašyt rašyt… ir nesustot. išliet visus jausmus ir stabtelėt. atsikvėpt.

 

tegul sapnuos man žydi gėlės

pavasario laukai man gydo širdį

lai jūra pliaupia iš dangaus

saulėlydis vėl atneša man pradžią

gilioj tamsioj nakty žvaigždė sužimba

o aš vėl dėsiu cukrų į arbatą

***

rašiau kur buvo vietos

nebetilpo galvoje

krito iš rankų

iš pirštų

popierių skiautelės

minčių atplaišėlės

nebeliko vietos

ant popieriaus

***

o kažin

kada aš pražilsiu

nuo ko

gal nuo vargo vaikų

ar nuo džiaugsmo

nuo barščių kvapų

nuo baimės baubo

ne savo, vaikų

gal išlįs pirmas

žilas plaukas

tada kai

pamilsiu be meilės

tavo plaukus baltus

gal

žinot

dažysiu

***

pakabink mintį

ant vėjo

ant šiaurės pašvaistės

skalbinių segtukais prisek

užrašyk ant popieriaus skiautės

užlaminuok, užklijuok

sušlaps

pakabink ją ant medžio

užaugs

***

Lietuvos karalius

MINDAUGAS

(dvylika nulis nulis

dvylika šiamtrys)

klausia manęs

– ką čia veiki?

– ai, – sakau –

rašau eilutes

o taip…

o kas po tavęs?

***

norėčiau įgriūti

ten kur yra „būti“

tik čia ir dabar

kaip lašui vandens

garuoti ledėti

sustoti ir pasvajot

apie tai

kur saulė nuves

***

beprasmiški pokalbiai

beraštiški raštai

suskilusios svajonės

netikri rašiniai

užgožia sielą

žievė užaugus

kaip atsikapstyt?

 

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image