Veltinio mylėtojai Dailės galerijoje savo unikaliais darbais sukūrė išskirtinę atmosferą. Vos tik pravėrus galerijos duris norisi patogiai įsitaisyti vilnonėse sūpynėse, atsigulti ant kruopščiai pagamintų pagalvių. Salės viduryje ištiestas minkštas kilimas tarsi prašo nusiauti batus ir prisiliesti prie jo basomis kojomis.
Tęsdami gražią tarptautinio veltinio simpoziumo tradiciją, autoriai savo kūrinių parodą pristatė ir panevėžiečiams. U. Mikaliūno nuotr.
Tarptautinis simpoziumas
Į Panevėžį iš Panemunės pilies atkeliavęs tarptautinis simpoziumas „Veltinis 2014“, kurio tema „Dinamiška tekstilė: nuo vietinio konteksto iki tarpsritinių eksperimentų“ primena didingus laikus.
Eksponuojami veltinio meno projektai atsispiria nuo pagrindinių temos taškų: renesansinės pilies ir jos istorijos, vietinio konteksto, veltinio technikos, performatyvumo sąvokos bei dinamikos.
Kūrinių autoriai siekė pažvelgti į gerai pažįstamą meno sritį naujai, ieškojo netikėtų sąsajų bei kontrastų. Jiems pavyko sukurti naujo tipo, dinamika paremtus tekstilės artefaktus.
Veltinio technika žinoma nuo seno ir plačiai naudota daugelio tautų tradicinėje tekstilėje. Šiandien menininkams tai puiki galimybė improvizuoti ir atrasti archajišką techniką iš naujo. Šiame simpoziume dalyvavo tekstilės, grafikos, video-, tarpdisciplininių menų atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir Turkijos bei Graikijos.
Šiltos pagalvės
Trijų dekoratyvinių pagalvių „Pasnausti dar penkias minutes“ autorė 38 metų Miglė Lebednykaitė sakė, kad šį meno kūrinį gamino neatsitiktinai. Mat artėjant šaltiems orams vilnonė pagalvė visuomet sušildys.
„Vilna labai geras ir šiltas dalykas. Rudens rytai labai šalti, o kaip gera prabudus prisiglausti prie šiltos pagalvės ir dar nusnausti kelias minutes. Man asmeniškai tai labai šiltas, malonus ir jaukus objektas“, – apie savo kūrinį kalbėjo M. Lebednykaitė.
Anot autorės, pats kūrybos procesas nebuvo lengvas. Tam reikėjo kantrybės, kruopštumo ir, žinoma, daug meilės. Kone dvi savaites diena iš dienos gaminusi trijų skirtingų spalvų pagalves menininkė naudojo avies vilną, karštą vandenį, muilą ir celofaną.
„Iš pradžių iš vilnos dėliojamas didelis plokščias pagalvę primenantis stačiakampis, tada dedamas tokios pat formos celofanas. Ant jo dar kartą uždedamas kitas vilnos sluoksnis. Pagalvių kraštelius reikėjo labai kruopščiai ir gražiai užlankstyti. Tuomet prakirpau pagalvės vidurį ir ištraukiau celofaną. Taip ji išėjo tuščiavidurė. Jeigu į pagalvę prikimštume šieno, net neabejoju, ji primintų senovines pagalves, kokių būdavo pas kiekvieną močiutę“, – pasakojo Miglė.
Darbų autorė su vėlimo technika susipažino prieš penkiolika metų studijuodama Vilniaus dailės akademijoje Tekstilės katedroje. Studentė įsitraukusi į grupę „Baltos kandys“ kūrė įvairius meno projektus. Veltiniais puošė namus, gamino aksesuarus ir kitus meno kūrinius.
Suniokojo kilimą
Unikalaus kone dešimt kilogramų sveriančio kilimo autorė Eglė Ganda Bogdanienė savo meno kūrinį į pasaulį išleido gan netradiciškai. Metusi sau iššūkį Panemunės pilyje moteris būdama viena dienomis ir naktimis dėjo vilnos gabalėlius vieną prie kito, kol sukūrė keturių kvadratinių metrų kilimą. Tačiau greitai pačios autorės kojomis meno kūrinys buvo suniokotas. Mat ant kilimo kartu su partneriu moteris šoko argentinietišką tango.
„Man labai patinka šis šokis. Jis ugdo mane kaip asmenybę. Privalau klausyti žmogaus, kuris yra šalia manęs. Šiame šokyje moteris neturi jokių teisių, išskyrus teisę – sekti vyrą.
Esu labai valdinga moteris, todėl kiekvieną kartą šokant tenka perlipti per save pačią. Man tai savotiškas iššūkis. Šokis ant kilimo absoliučiai momentinis dalykas. Jo griovimas ir niokojimas parodo tam tikrą dialogą tarp vyro ir moters“, – pasakojo kilimo autorė.
Į Panevėžį kilimas atkeliavo rekonstruotas, turintis įdomią istoriją. Iš naujo dėliojant vilnos gabalėlius nepavyko išgauti tobulo rašto. Tai abstraktus vaizdinys su tam tikra nuoroda, kad ant jo vyko moters ir vyro mūšis.
Renesanso ornamentų, rytietiškos stilistikos bei šiuolaikinio dizaino elementų kilimas yra iš aukščiausios kokybės natūralios vilnos. Net ir kilimo pagrindas – vilnonis milas.
Padeda sergantiesiems
Tarptautinis simpoziumas „Veltinis 2014” – tai tęstinis renginys, vykstantis jau 16 metus. Ankstesni simpoziumai rengti 1998, 2002, 2006, ir 2010. Profesionalių menininkų sukurti spalvingi darbai apkeliavo visų pagrindinių Lietuvos miestų galerijas. Vienuose simpoziumuose dominavo plokštuminės dekoratyvios industrinio veltinio kompozicijos, kituose buvo gausu erdvinių, skulptūrinių objektų ar net akcionistinių meno kūrinių. Menininkai savo iniciatyva industrinį veltinį derino su tradiciniu rankomis veltu, naudojo metalo konstrukcijas, vilnonius paveikslus pavertė videoanimacija.
Per keletą metų archajinė vėlimo rankomis bei kamšymo – industrinė neaustinė tekstilinė – technikos skirtingų pasaulio kraštų bei kultūrų menininkams suteikė daug galimybių bei naujumo interpretuojant šią temą.
„Ekologija ir menas“ buvo ketvirtojo simpoziumo tema. Tuo metu kūrėjai naudojo tik lietuvišką įvairių atspalvių natūralią vilną, kurią patys dažė augaliniais dažais. Šis simpoziumas buvo įdomus tuo, kad menininkai kūrybiniams sumanymams įgyvendinti negalėjo naudoti vienos iš pagrindinių ankstesniuose simpoziumuose vyravusios industrinės neaustinės kamšymo technikos. Kūrėjams tai buvo nelengvas išbandymas, tačiau taip žiūrovai sulaukė įvairesnių meninių sprendimų.
Per šiuos metus prie profesionalių menininkų prisijungė ir kiti šios srities mėgėjai. Vienas iš veltinių simpoziumų buvo skirtas sutrikimų turintiems žmonėms kaip pagalbinė gydymo priemonė. Jis išaugo į atskirą tęstinį projektą „Meno terapija“, neprofesionalūs autoriai kuria įdomias kamšytines veltinių kompozicijas.
U. Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
