Nerimas gali turėti ne tik psichologinę, bet ir biologinę priežastį.
Tuomet ramybę galima rasti maiste – reikia tik žinoti, kokiais produktais tą nerimą galima nuslopinti.
Daug kam pažįstamos staigios nepaaiškinamos nerimo bangos, kai širdis ima daužytis krūtinėje, o mintys pasileidžia šuoliais.
Nerimo kamuojami gyvena milijonai žmonių. Jei tikėsime statistika, tokie sutrikimai kamuoja apie 30 proc. suaugusiųjų.
Bet amerikiečiai mokslininkai nustatė įdomų faktą: žmonės, kuriems būdingas didesnis nerimastingumas, stokoja svarbios maistinės medžiagos – cholino. Jo kiekis smegenyse būna vidutiniškai 8 proc. mažesnis.
Kas tas cholinas ir kam jo reikia
Cholinas nėra nei vitaminas, nei mineralas, bet ypatingas vandenyje tirpus junginys, panašus į B grupės vitaminus.
Mūsų organizmas gaminasi jo ir pats – kepenyse, tačiau visai nedaug, tad didesniąją dalį turime gauti iš maisto.
Kam?
Pirmiausia, cholinas yra statybinė medžiaga organizmo ląstelių membranoms. Antra, jis padeda kepenims perdirbti riebalus. Tačiau dar svarbiau tai, kad cholinas dalyvauja acetilcholino – nervinius signalus perduodančio junginio, atsakingo ir už atmintį, nuotaiką bei raumenų kontrolę, gamyboje.
Acetilcholinas yra pagrindinis nervų sistemos „kurjeris“. Bet kad jis atliktų savo darbą, reikalingas cholinas: vyrams – apie 550 mg per parą, moterims – 425 mg.
Deja, kaip tik cholino, pasirodo, dauguma žmonių negauna pakankamai su maistu.
Kuo čia dėtas nerimas?
Nerimas gali apimti, kai mūsų baimės centras, esantis smegenų migdoliniame kūne, dirba „intensyvesniu režimu“, o savikontrolės zona prefrontalinėje smegenų žievėje negali jo nuraminti.
Pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, dažnai būna psichologinės, – jas tenka aiškintis individualiai padedamam psichologo.
Tačiau galimos ir biologinės bei psichofiziologinės priežastys. Kaip kad jau minėtas cholino trūkumas. Nerimo sutrikimų kamuojamiems žmonėms cholino pastebimai sumažėję ir prefrontalinė smegenų žievė atitinkamai reaguoja į šį deficitą.
Susidaro sudėtinga situacija: lėtinis stresas išsekina cholino atsargas, o jo stygius dar labiau padidina mūsų jautrumą stresui.
Stebuklingų tablečių nebūna
Deja, vien cholino papildų vartojimas nepadės „išgydyti“ nerimo. Tačiau jis gali tapti reikšminga dalimi kompleksinių priemonių psichikos sveikatai sustiprinti.
Kita vertus, cholino lygį gana nesunku sureguliuoti mityba.
Šio junginio turtingiausi produktai ir taip greičiausiai dažnai būna ant jūsų stalo:
• Galvijų kepenys (apie 400 mg cholino 100 g produkto).
• Kiaušiniai, ypač trynys (147 mg viename dideliame kiaušinyje).
• Lašišų mėsa (apie 90 mg).
• Viščiukų krūtinėlės (70 mg).
• Brokoliai ir briuseliniai kopūstai (60–70 mg).
• Riešutai ir saulėgrąžų branduoliai (20–30 mg cholino 100 g produkto).
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į špinatus – juose yra betaino, o šis aminorūgšties darinys padeda pasisavinti choliną.
Ankštinės daržovės (lęšiai, avinžirniai), sojų gaminiai (kaip sojų varškė), riešutai ir kryžmažiedės daržovės (įvairūs kopūstai) taip pat padeda padidinti cholino atsargas ir, tikėtina, sumažinti nerimastingumą.
Augalinius cholino šaltinius ypač svarbu žinoti tiems, kas nevalgo mėsos.
Ne vien cholinas
Įrodyta, kad suvaldyti nerimą taip pat padeda:
Judėjimas. 30 minučių pasivaikščiojimas arba jogos seansas kartą per dieną padeda smegenims gaminti vadinamuosius laimės hormonus.
Miegas ir dienos režimas. Stenkitės miegoti eiti ir keltis visada tuo pačiu laiku.
Kvėpavimas. Nuslopinti nerimo bangą padeda kvėpavimo technikos, pavyzdžiui garsioji „4-7-8“: skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, sulaikę kvėpavimą suskaičiuokite iki 7 ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 8.
Tiks ir bet kuris kitas kvėpavimo metodas, kuriame dalyvauja pilvas, ne tik krūtinės ląsta, ir kuriame iškvėpimas būna ilgesnis nei įkvėpimas.
Bendravimas, artumas, apsikabinimai. Artimųjų palaikymas, draugiški prisilietimai ir apsikabinimai, kūno kontaktai – puikiausi vaistai nuo vienatvės ir nepagrįstos baimės priepuolių.
Beje, fizinis kontaktas, mylimo žmogaus arba to, kuriuo pasitikite, artumas – veiksminga pagalbos priemonė ir ištikus panikos priepuoliui. O jeigu greta nieko nėra, palengvės ir apkabinus patiems save.
Nerimas sargdina
Nerimo kamuojami žmonės dažniau skundžiasi įvairiais negalavimais. Ir psichiatrai sako, jog taip yra dėl to, kad nerimo sutrikimas geba imituoti įvairias ligas bei sukelti visiškai realius fizinius simptomus. Skausmai širdies plote, dusulys ir netgi pakilusi temperatūra – visa tai gali būti psichologinės įtampos, ne ligos pasekmė.
Įdomiausia, kad nerimas dažniausiai imituoja ligas, kurios žmogui jau gerai pažįstamos, kuriomis jis žinojo sergant artimuosius, buvo susidūręs pats ar tiesiog matė per televizorių. Neretai tai būna širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai (širdies skausmai, dusulys), virškinimo sistemos sutrikimai (skrandžio skausmai) ir pan.
Vienu metu netgi egzistavo toks terminas – „termoneurozė“: nerimo išprovokuotas kūno temperatūros pakilimas. Ir nors jis psichiatrijoje nebenaudojamas, pats reiškinys niekur nedingo. Specialistų tai nestebina – juk termoreguliacijos centras yra kaip tik smegenyse, primena jie.
Gera žinia, kad nerimo sutrikimai ne visada reikalauja psichiatrinio gydymo – iš pradžių galima apsieiti ir be vaistų, kreipusis į psichologą.
