Šiomis dienomis keliose Panevėžio rajono vietose vėl pasitvirtino įtarimai dėl pasiutligės. Dėl šios ligos siautėjimo rajono Savivaldybės administracijos direktorius V.Žiurlys grėsmės zonomis paskelbė šešis skirtingų Panevėžio rajono seniūnijų kaimus.
Užsikrėtė lapės, mangutai ir galvijas
Nustatyti ligos šaltiniai rajone yra skirtingi – Ramygalos seniūnijos Stebeikių kaime pasiutligės nešėju pripažintas šuo, Krekenavos seniūnijos Naujarodžių kaime – galvijas. Net trijuose kaimuose – Miežiškių seniūnijos Tekoriškio, Upytės seniūnijos Upytės ir Vadoklių seniūnijos Genėtinių – pasiutligės nešėjos yra užsikrėtusios lapės, o Karsakiškio seniūnijos Vaivadų kaime – mangutas.
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Sveikatingumo skyriaus vedėjas Paulinas Gužas teigė, kad beveik visose rajono seniūnijose tai – jau pakartotiniai pasiutligės atvejai, skiriasi tik kaimai, kuriuose jie užfiksuojami.
Pasiutusių gyvūnų padaugėjo
Pasak P.Gužo, palyginus 2004 ir 2005 metų duomenis, matyti, kad šiemet pasiutligės atvejų tiek Panevėžio rajone, tiek visoje apskrityje būta apie tris kartus daugiau negu pernai. “Pernai nuo sausio iki rugsėjo mėnesio rajone buvo tik 15 atvejų, kai ištyrus mėginį nustatyta pasiutligė, šiemet per tokį pat laikotarpį – 54. Apskrityje – 44 atvejai 2004 metais ir 140 atvejų 2005 metais. Dauguma pasiutligės nešėjų – laukiniai gyvūnai. Iš 140 mėginių, turėjusių teigiamus pasiutligės rezultatus, 74 procentai buvo paimti iš laukinių gyvūnų – lapių, mangutų”, – kalbėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas.
Pavasarį ir vasarą pasiutligės grėsmės zona buvo paskelbta net Panevėžio mieste, nes jo centre sugautos ligą nešiojančios lapės.
Trūksta lėšų laukiniams gyvūnams vakcinuoti
P.Gužo nuomone, pasiutlige užsikrečiama dažniau dėl laukinių gyvūnų populiacijos padidėjimo. Nors lapės ir mangutai paskelbtose grėsmės zonose naikinami nuolat, šiemet jų labai padaugėjo. Kadangi šie gyvūnai laksto gana didelėse teritorijose, nuo jų sunku apsisaugoti.
Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos Sveikatingumo skyriaus vedėjo, šį rudenį visoje Lietuvoje žadama atlikti laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją – lapėms ir mangutams numesti specialius jaukus, tačiau dėl lėšų trūkumo ši vakcinacija dar nepradėta. Paskutinį kartą Lietuvos miškuose ir pievose ji buvo vykdyta prieš penkerius metus.
Šeimininkai skiepija gyvulius
Skyriaus vedėjo specialisto teigimu, Panevėžio rajono gyventojai stengiasi paskiepyti savo turimus gyvulius nuo pasiutligės. Per metus rajone paskiepijama nuo 600 iki 1000 galvijų, šunų – apie dešimt kartų daugiau. “Pasiutligės židiniuose visi šiai ligai imlūs gyvūnai skiepijami nemokamai, kai kur skiepijama ir papildomai. Tai daro privatūs veterinarijos gydytojai”, – teigė P.Gužas.
Evija LIPARTĖ
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
A.Repšio nuotr. P.Gužas teigia, kad pagrindinė pasiutligės plitimo priežastis – padidėjusi laukinių gyvūnų populiacija.
