R. Račkauskas: kaunuosi savame Mariupolyje

Panevėžio jau artimiausią pusmetį laukia priešlaikiniai rinkimai.

Gyventojams teks prie balsadėžių spręsti, kas pakeis vos prieš pusantrų metų trečiuose tiesioginiuose mero rinkimuose didžiule persvara jau pirmajame ture laimėjusį Rytį Račkauską.

Beveik dešimtmetį trunkantis jo meravimo etapas paženklintas ryškiais pokyčiais, sujudinusiais ir patį miestą, ir atkreipusiais į jį ne tik Lietuvos žvilgsnius.

Dabar Apeliacinis teismas padarė tai, ko nė viena politinė jėga nesugebėjo devynerius metus – trims metams išstūmė iš politikos arenos.

„Tikrai neturiu dėl ko gėdytis ir galiu vaikščioti pakelta galva“, – teigia R. Račkauskas.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai jus visiškai išteisino. Bet praėjusią savaitę tas pats teismas jus pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus. Ar buvote pasiruošęs išgirsti tokį galutinį sprendimą?

Jei galiotų teisinė etika ir sąžinė, manau, tas sprendimas dabar būtų kitoks. Pusseptintų metų esu tose girnose. Per tą laiką pajutau, kad ne visada sprendimus lemia teisiniai argumentai. Kai Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą mane išteisinusiam Apeliaciniam teismui, supratau, kad ankstesnysis rezultatas netenkino įtakingų grupių. Man tai buvo gana aiškus signalas, ko laukti. Supratau tai kaip tam tikrą direktyvą Apeliaciniam teismui pakeisti sprendimą.

Visgi negalima suabsoliutinti nepasitikėjimo teismais. Konkrečius sprendimus priima konkretūs teisėjai. Vieni – objektyvūs, vadovaujasi teisiniais argumentais, etika ir sąžine, kiti nebūtinai tokie. Juk visi nori gyventi geriau, kilti karjeros laiptais…

Deja, mano nuomone, Lietuvoje teismai ne visada yra laisvi nuo politinės konjunktūros ir tą rodo ne tik mano atvejis. Į tai, kas vyko ir vyksta mano byloje, žiūriu kaip į apgailėtiną teisinį nešvankumą.

Kodėl manote, kad politika turėjo įtakos jūsų byloje?

Manau, partijos suinteresuotos patraukti iš kelio į jų partinius turgelius nesiveliančius politinius visuomeninius komitetus.

Kai maždaug prieš dešimt metų leista jiems dalyvauti rinkimuose, girdėjosi gražūs lozungai, kad tokie pokyčiai įneš daugiau demokratijos.

Bet pradėję rodyti pozityvius rezultatus komitetai savivaldoje tapo labai populiarūs ir partijos greitai pamatė, kad daugiau demokratijos joms nėra naudinga.

Su komitetais į politiką atėjo motyvuoti kompetentingi žmonės, ne tiesiog patogiai įsitaisę savivaldybėse, kaip buvo iki tol, o tikrai mylintys savo miestą ir veiksmingai jam dirbantys.

Kol jų nebuvo, partijos ramiai gyveno pasidalijusios įtakos zonomis, o tarybų skiriami merai, kad galėtų ramiai miegoti, nerizikavo rodyti iniciatyvos.

Į komitetus susibūrę nepartiniai išjudino vandenis, atnešė proveržį.

Tiesioginiuose mero rinkimuose, ypač pastaruosiuose, Panevėžyje nematydavom partijų idėjų, negirdėdavom pasiūlymų. Todėl nestebina, kad mūsų komanda greitai tapo joms labai nepatogi.

O Panevėžys, penktas pagal dydį miestas, visada viliojantis trofėjus. Jėgos, kurios nematė garbingo kelio jį laimėti, ėmėsi kitų būdų.

Teismas jums skyrė baudą ir atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Ką toks sprendimas reiškia jums kaip politikui?

Tokio nuosprendžio esmė, kad esu pašalinamas iš politikos. Kitos kadencijos mero rinkimai po 2,5 metų. Siekiama man užkirsti kelią juose dalyvauti, uždraudžiant dirbti valstybės tarnyboje. Nors, tiesą sakant, pagal įstatymą meras yra valstybės politikas, ne valstybės tarnautojas.

Nuosprendis dar negalutinis, turite teisę jį skųsti Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas bylą kartą jau grąžino peržiūrėti jus pirmą kartą išteisinusiam Apeliaciniam teismui. Ar skųsite? Manote, kad sprendimas gali keistis?

Manau, kad taip.

Panevėžyje per artimiausią pusmetį turės būti surengti nauji mero rinkimai. Šiuo metu iš 27 Tarybos narių daugiau nei pusė – 15 – yra jūsų suburto visuomeninio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ nariai. Jūsų nuomone, kaip politinė situacija gali klostytis po naujų mero rinkimų?

Prognozės – labai rizikingas užsiėmimas, nesinori užsiimti spekuliacijomis. Matau paprastą perspektyvą: mes kaip komanda liekame, pozicijas išlaikome ir tęsiame darbus. Daug jų panevėžiečiams matomų, daug nematomų, kurie dar tik projektuose, juos pamatysime vėliau. O spėlioti, kaip ten bus… Manau, bus gerai.

Meru tiesioginiuose rinkimuose pirmą kartą buvote išrinktas 2015-ųjų kovą, o jau 2016 metais jūsų atžvilgiu buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Apeliaciniam teismui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė visiškai išslaptinti 2016 metais apie jus surinktą informaciją. Ar dabar žinote, kodėl jau tada atsidūrėte teisėsaugos akiratyje?

Manau, kad buvau sekamas jau nuo pat 2015-ųjų, nors STT oficialiai teigia, kad nesankcionuotai sekti pradėta nuo 2016 metų.

Įtarimai man pareikšti tik 2018 metų birželį.

Nuo tada per dvejus ateinančius metus man buvo suformuluoti 6 kaltinimai. Kai kurie jų – dėl Savivaldybės vykdomų miestui svarbių projektų, kiti – visiškai kurioziški, kaip kad panevėžiečių ironiškai praminta krapų byla. Net mano gimtadienio šventė, už kurią buvo susimokėta, prokurorams pasirodė irgi įdomi.

Į teismo posėdžius buvo kviečiamos net kavinės padavėjos, klausinėjamos, kiek tortų suvalgė svečiai – vieną ar du, kiek sumuštinių? Ir šitie kaltinimai subliūško. Sakykite, tai valstybinės reikšmės reikalai?

Trys kaltinimai subliūško pačiai prokuratūrai juos atsiėmus, kitose dviejose bylose visų teismų buvau išteisintas galutinai ir neskundžiamai.

Teismas teigia, kad piktnaudžiavote tarnyba, siekdamas asmeninės naudos, ir tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Savivaldybei. Kaip tai pakomentuotumėte?

Kategoriškai nesutinku dėl Savivaldybės patirtos žalos. Jokios asmeninės ar kitokios naudos negavau. Ir toliau teigiu, kad Savivaldybei jokia žala nebuvo padaryta. Apie kokią žalą kalbame, jei net nebuvo pareikštas joks civilinis ieškinys.

Suvokiu tiek, kad buvau nepatogus, todėl su manimi teisėsauga ir vargo 7 metus. Daugiau toje kebeknėje neįžvelgiu jokios logikos.

Teismas traktavo, kad dėl jūsų veiksmų „buvo pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas ir tai vertintina kaip didelė neturtinė žala“.

Su ta vadinamąja neturtine žala dar įdomiau.

Visuomenės pasitikėjimą politiku, jo prestižą ir reputaciją atspindi rinkimai, niekas kitas. Jie parodė, kad panevėžiečių pasitikėjimas manimi ne tik nesumenko, bet priešingai – išaugo (2023 m. tiesioginiuose mero rinkimuose R. Račkauskas laimėjo pirmajame ture, surinkęs 62,37 proc. balsų – aut. past.).

Kas dar yra politiko reputacijos barometras, jei ne piliečių pasirinkimas? Kaipgi tokie rinkimų rezultatai koreliuoja su teismo teiginiu, kad pakirtau pasitikėjimą Savivaldybe ir mero institucija?

Kaip galėjo būti „pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas“, jei rinkimų rezultatai rodo visiškai priešingai?

Šita byla tęsėsi nuo 2018-ųjų. Per tą laiką jums teko išgyventi didelių kraštutinumų – nuo areštinės, nušalinimo nuo pareigų iki absoliučių pergalių per tą laiką vykusiuose dvejuose tiesioginiuose mero rinkimuose. Ar turint tokių reikalų su teisėsauga nebuvo kilę minčių trauktis iš politikos ir ramiai gyventi?

Ne tam aš į politiką atėjau, kad dėl kilusių sunkumų traukčiausi neišpildęs pažadų rinkėjams.

Politikoje nebuvau naujokas, seniai žinau lyderystės kainą. Jei 2015-aisiais vėl į ją atėjau, vadinasi, atsakingai apsisprendęs pasiekti rezultatų.

Manau, mūsų komanda jų ir pasiekė. Gal ne visai tiek, kiek norėjome. Norėjosi ir visada norisi dar daugiau. Bet tikrai neturiu dėl ko gėdytis ir galiu vaikščioti pakelta galva.

Aš myliu Panevėžį. Čia užaugau, baigiau mokyklą ir baigęs studijas sąmoningai čia grįžau. Tais 1982-aisiais man būtų buvę lengviau pasilikti Vilniuje. Netgi teko įdėti nemažai pastangų, kad grįžčiau į gimtąjį miestą.

Bet važiuodamas studijuoti jau žinojau, kad grįšiu. Panevėžys mano kraujyje. Man visada norėjosi jam dirbti. Visada jaučiau: čia – mano vieta.

Kas visą tą laiką jus stiprino, kas yra tas dvasios stiprybės šaltinis visais gyvenimo atvejais?

Žinojimas, kad esu nekaltas, neleidžia pasiduoti. Esu kario, kovotojo natūros. Kol manęs nesunaikino, rankų nenuleisiu. Beveik septynerius metus kaunuosi savame Mariupolyje – iš paskutiniųjų, nes žinau, dėl ko.

Esate vienas iš Sąjūdžio Panevėžyje aktyvistų, 1991-ųjų kruvinąjį sausį suspaudęs rankoje ginklą stovėjote Aukščiausiosios Tarybos gynėjų gretose, nuo 1990-ųjų septynerius metus dirbote Panevėžio savivaldybės taryboje. Kodėl po ilgokos pertraukos tais 2015-aisiais sugrįžote į aktyvią politiką?

Iš tiesų turėjau nuostatą, kad mano karai jau baigti, savo jau atkariavau. Bet ilgainiui vis labiau skaudėjo širdį matant nenumaldomai stagnuojantį miestą, stebint, į ką jis virsta.

O jau kai 2015-aisiais grįžau, nebebuvo kada svarstyti, gerai ar blogai padariau. Reikėjo eiti pirmyn.

Vienas buvęs bendraklasis klausė: kam tau reikia tos politikos, negi tau apsimoka? Tokio klausimo niekada nesupratau.

Gyvenimas matuojamas kitokiais matais nei apsimoka-neapsimoka.

Turbūt toks suvokimas atėjo iš šeimos. Senelis buvo Lietuvos savanoris. Mūsų šeimoje patriotizmo visada buvo labai daug ir niekada vertybiniuose dalykuose nebuvo merkantiliško išskaičiavimo apsimoka-neapsimoka.

Su savimi nieko iš šio pasaulio neišsineši, kiek yra, tiek užtenka. Verčiau daryti, ką širdis diktuoja.

Ar pavyko pasiekti visus tais 2015 metais numatytus tikslus?

Atėjome su vizija pažadinti įmigusį miestą. Iš esmės tai pavyko.

Visi mato, kaip Panevėžys gražėja. Bet svarbiausia, kad keičiasi patys panevėžiečiai, jų požiūris į savo miestą. Vis daugiau žmonių jaučiasi tikrais panevėžiečiais, suvokia, kad pirmiausia jie, o ne valdžia daro pokyčius.

Pasikeitė Panevėžio įvaizdis, keičiasi miestiečių savivoka, jie vis labiau didžiuojasi savo miestu. Tai jau tikrai nemažai.

O darbo visada bus. Svarbu, kad įgytas pagreitis nemažėtų.

Nestabdom!

Ačiū už pokalbį.