
Lietuvoje nuogąstaujama, kad šalies smulkus ir vidutinis verslas bus išguitas iš Kaliningrado srities, kuriai tenka daugiau kaip penktadalis Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje – per 125 mln. litų.
Kovo pradžioje Rusijos Valstybės Dūma turi svarstyti naują Ypatingosios ekonominės zonos Kaliningrado srityje įstatymo projektą, pagal kurį muitų ir pelno mokesčių lengvatomis galės naudotis tik tos įmonės, kurios investuos į Kaliningrado sritį bent 150 mln. rublių (apie 15 mln. litų) jau po naujojo įstatymo įsigaliojimo.
“Tai sąlygos, kurios diskriminuos mūsų pramonininkus. Panašu, kad Lietuvos verslą bandys išspirti iš Kaliningrado srities. Tuo įstatymu yra keičiamos žaidimo taisyklės. Spjaunama į tai, kad jau šitiek yra investuota Karaliaučiuje, o ten jau veikiančioms bendrovėms yra paliekamas 10 metų pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata.
Anot jo, tai yra Rusijos centrinės valdžios politinis žingsnis, kuriuo sudaromos geriausios prielaidos Maskvos ir Sankt Peterburgo kapitalo atėjimui į Kaliningrado sritį.
“Lietuvos verslui yra kelios galimybės: pasitraukti iš Karaliaučiaus arba perkelti verslą į kitą Rusijos sritį. Nacionalinis mūsų interesas, kad būtume reprezentuoti visose, ir ekonominėje srityje. Įstatymas palies keleivių, prekių tranzitą, tad Lietuva turi ginti savo nacionalinius interesus”, – kalbėjo R. Lopata.
Kaliningrado atstovai teigė, kad tai yra tik įstatymo projektas, o koks įstatymas iš tikrųjų bus priimtas – kol kas neaišku. Rusijos srities atstovai sakė tikintys, kad Dūma įstatymą priims atsižvelgdama į Kaliningrado srities gyventojų ir kaimyninių šalių interesus.
“Lietuvos verslininkai Kaliningrade, švelniai tariant, yra sunerimę”, – sakė R. Lopata.
Statistikos departamento duomenimis, 2004 metų spalio pabaigoje Kaliningrado srityje buvo investavusios 24 Lietuvos įmonės, daugiausiai investuota į apdirbamąją, maisto pramonę, mašimų įrengimus, statybas, medienos ir jos gaminių pramonę.
Tarp didžiausių investuotojų yra vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamintoja “Snaigė”, statybos bendrovė “Panevėžio keliai”, maisto pramonės įmonės “Kretingos grūdai” ir “Vilkė”.
ELTA

