Panevėžio tekstilės įmonės „Linas“ smulkieji akcininkai neatgaus per 300 tūkst. eurų, kuriuos tikėjosi prisiteisti iš daugiau nei prieš dešimtmetį bendrovės kontrolę perėmusio Ramūno Lenčiausko bei su juo siejamų asmenų.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti Investuotojų asociacija taško dešimtmetį trunkančioje istorijoje vis dėlto dar nededa ir tokį Kauno apygardos teismo sprendimą nusiteikusi skųsti.
Penki buvę „Lino“ smulkieji akcininkai – Vilniuje gyvenantys fiziniai asmenys – į teismą kreipėsi dar 2014-aisiais prašydami iš R. Lenčiausko, jo motinos Lionės Lenčiauskienės, Eimanto Lenčiausko ir dabar jau bankrutavusios įmonės „Nordic investicija“ solidariai priteisti 300,3 tūkst. eurų.
„Žala susidarė Lenčiauskų šeimynai nevykdant įpareigojimo skelbti privalomo siūlymo smulkiesiems akcininkams parduoti savo akcijas už 0,79 lito centų už akciją. Smulkieji akcininkai buvo priversti turėtas akcijas parduoti biržoje už kelis kartus mažesnę kainą. Gavo už akciją ne 0,79 lito centus, kiek būtų gavę Lenčiauskams vykdant įstatyminę prievolę, bet vos po 10–12 lito centų“, – teigė smulkiesiems akcininkams atstovavęs advokatas Dominykas Vanhara.
Per vėlai susizgribo
Lietuvos banko valdyba dar 2013 m. kartu veikiantiems „Lino“ akcininkams skyrė baudas už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus: R. Lenčiauskui – 250 tūkst. litų, o su juo siejamai bendrovei „Rentija“ – 300 tūkst. litų.
Lietuvos banko valdyba tuomet įpareigojo R. Lenčiauską ir „Rentiją“ pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės „Linas“ akcijas.
Atlikusi tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad „Rentija“ ir R. Lenčiauskas, kartu veikdami, įgijo akcijų, suteikiančių iš viso 42,57 procento balsų bendrovės „Linas“ visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime. Dėl šio sandorio buvo peržengta Vertybinių popierių įstatyme nustatyta riba. Pasak banko Priežiūros tarnybos, „Rentijai“ ir R. Lenčiauskui kilo pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias „Lino“ akcijas.
Tačiau, pasak D. Vanharos, didžioji dalis smulkiųjų akcininkų, matydami, kad net ir gavus Lietuvos banko įpareigojimą oficialus pasiūlymas neskelbiamas, nuleido rankas ir akcijas pardavė biržoje už keliskart mažesnę kainą.
Visgi penki akcininkai ryžosi per teismus siekti, kad jiems būtų atlyginta dėl kainų skirtumo susidariusi žala. Tačiau praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas jų ieškinį atmetė.
„Ieškovai neįrodė, kad pagal ieškinį turi atsakyti atsakovai L. Lenčiauskienė, E. Lenčiauskas ir „Nordic investicija“, taip pat kad ieškovai patyrė reikalaujamą priteisti žalą. Be to, jie yra praleidę nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.
Bylinėsis toliau
Pasak D. Vanharos, ieškovai su tokiu teismo verdiktu kategoriškai nesutinka.
„Ieškinys buvo nagrinėjamas beveik trejus metus – nuo 2014-ųjų spalio įvyko aštuoni teismo posėdžiai, o pirmasis bylą nagrinėjęs teisėjas net išėjo į pensiją. Ieškinys atmestas dėl senaties – esą dėl „Lino“ akcijų nesuperkančios Lenčiauskų šeimos veiksmų į teismą reikėjo kreiptis anksčiau. Sprendimą skųsime“, – „Sekundei“ tvirtino smulkiuosius akcininkus ginantis Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatas D. Vanhara.
Anot jo, ieškovai, reikalaudami pinigų, rėmėsi 2014 m. kitoje byloje Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad asmenims, galėjusiems pretenduoti į privalomą oficialų siūlymą parduoti akcijas, bet jo nesulaukus ir dėl to pardavus savo akcijas už mažesnę kainą, privaloma atlyginti žalą.
„Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią praktiką, tuo ir rėmėmės. Su Kauno apygardos teismo motyvu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, mes absoliučiai nesutinkame“, – teigė advokatas.
Nors su „Lino“ buvusiais pagrindiniais akcininkais stojo bylinėtis tik penki žmonės, pasak D. Vanharos, žalą patyrė kur kas daugiau asmenų.
„Toks teismo sprendimas suformuoja labai blogą precedentą, kad nevykdyti įstatyminės prievolės ir pažeidinėti smulkiųjų akcininkų interesus apsimoka“, – mano advokatas.
Laiko paslaptį
Teisme R. Lenčiauską, jo motiną L. Lenčiauskienę gynęs advokatas Ignas Dargužas priežasčių, kodėl iš smulkiųjų akcininkų nebuvo supirktos akcijos, nekomentuoja motyvuodamas esąs susaistytas advokato paslapties.
„Tos priežastys buvo pasikeitimai teisiniame reglamentavime ir ginčai su reguliatoriumi“, – tarstelėjo gynėjas.
Teisme atsakovai tvirtino „Lino“ akcijų nesupirkę, nes tam neturėjo pinigų.
Akcininkai – Kipre ir Belize
„Lino“ akcininkų sąraše Lenčiauskų pavardė dabar nefigūruoja.
„Akcijos buvo perleistos lengvatinio apmokestinimo Kipro ir Belizo įmonėms, taip siekiant paslėpti galus į vandenį“, – įtaria D. Vanhara.
2016 metų pabaigoje 23,15 proc. „Lino“ akcijų valdė Kaune registruota asociacija EEEE, 22,49 proc. – Belizo „Roocero Associates“, 17,29 proc. – Kipro „Danelika Services“, 10,08 proc. – Vilniuje registruota bendrovė „Rivena“.
R. Lenčiauskas 2016-ųjų sausį buvo perėmęs vadovavimą įmonei, kai iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė Saulius Šidlauskas. Tačiau vos po pusmečio, praėjusių metų liepą, jis atsistatydino. Jį pakeitė bendrovėje vyriausiąja buhaltere dirbusi Daiva Minkevičienė.
Mažiau nei prieš porą savaičių „Lino“ stebėtojų taryba ją išrinko ir bendrovės valdybos pirmininke. Anksčiau valdybai pirmininkavo pats R. Lenčiauskas.
Pernai grupės grynasis pelnas siekė 649,000 Eur, o užpernai – 556,000 Eur.
„Lino“ pardavimas augo nuo 12,7 mln. Eur 2015-aisiais iki 13,05 mln. Eur 2016 m.
Bendrovėje dirba 56 darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, vidutinė alga prieš mokesčius bendrovėje gegužės mėn. siekė 774,34 Eur.
