Bent pusė su euro įvedimu susijusių išlaidų guls ant bankų ir mažmeninių prekybininkų pečių. Kitiems verslininkams teks investuoti į strateginius planus, kaip elgtis naujomis rinkos sąlygomis. Taip teigia SEB Vilniaus banko analitikė Algė Budrytė. Prekybininkų ir bankininkų išlaidas sudarys prekių perkainojimas nauja valiuta, nemokamas valiutos keitimas, papildomos sąnaudos, patirtos galiojant dviem valiutoms, taip pat apskaitos ir kompiuterių sistemų pritaikymas bei kitos sąnaudos. A.Budrytė teigia, kad valstybėse, kuriose euro banknotai ir monetos į cirkuliaciją pateko 2002 m. sausio 1 d., išlaidos eurui įvesti siekė 0,5-0,6 proc. BVP. Tokiu atveju, jei euras būtų įvestas 2004 m., jo įvedimo išlaidos turėjo būti apie 310-372 mln. litų. Paaštrėjusi konkurencija turėtų užtikrinti, kad jei kainos įvedus eurą ir pakils, tai neilgam, tikino A.Budrytė. Antra vertus, gyventojų lūkesčiai gali juos paskatinti paskutiniais mėnesiais prieš įvedant eurą daugiau investuoti į nekilnojamąjį turtą, aktyviau pirkti prabangos bei kasdienio vartojimo prekes, o tokia padidėjusi paklausa gali paskatinti kainų kilimą.
ELTA
