Proziškas pasižvalgymas

Viltė Želnytė – Velžio gimnazijos abiturientė. Ir poezijoje, ir prozoje kūrėja stebina stipriomis pajautomis, aistra ir tikrumu. Ją pastebėjo mokytoja Beata Viederienė.

Viltė Želnytė (12 kl.)

Beata Viederienė: „ Tai – kūrybiniai bandymai, savojo kelio paieškos, žodžio skambesio tikrinimas ir nedrąsus poetiškas, proziškas pasižvalgymas“.

***

Aš noriu, kad mane sugriautų, paverstų mane pelenais ir vėl atgaivintų. Suplėšytų mane, atskirtų mano odą nuo kaulų ir paskui ją vėl sulipdytų. Sukurtų mane pagal savo paveikslą, pagal visus norus, užgaidas, svajones ir aistras. Aš noriu būti moliu tavo rankose ir leisiu tau daryti su manimi viską.

Padaryk mane tokią, kokią sapnuoji naktimis, tokią, apie kurią svajoji, kai nukeliauji mintimis. Aš esu pasiruošusi visa tai iškentėti, jeigu pagaliau būsiu tobula, kaip Deivė iš dangaus, būtent tau sukurta.

 ***

 gražios merginos neturėtų būti protingos

gražios merginos neturėtų būti valdingos

gražios merginos negali išsakyti savo nuomonės

gražios merginos – tik auka vyrams grobuonims

gražios merginos nemąsto

gražios merginos nevalgo…

 gražios merginos yra protingos

gražios merginos yra išradingos

gražios merginos gali būti lyderės

prezidentės, astronautės, sumanios politikės

gražios merginos rūpinasi savimi ir yra sėkmingos vadybininkės

gražios merginos ieško teisybės

gražios merginos žino – išvaizda nenulemia asmenybės

gražios merginos supranta – jos nuostabios būtybės.

***

 Krenta lašeliai lietaus rudeninio,

Stoviu apšalusi nuo vėjo ledinio.

Kiekvienas lašelis – mikroskopinė ląstelė:

Veikia, dirba, siekia savo didybės,

Kol trenkias į kietą stadiono granitą.

 ***

 Noriu išplėšti savo širdį iš krūtinės ir perdurti durklu. Juk man skauda. Nebegaliu pakęsti to jausmo. Aš jo ištroškęs, ropoju keliais, kabiniuosi nagais, kad galėčiau paskutinį kartą gauti tavo ambrozijos, kurios paragavęs nebenorėsiu nieko kito. Aš nusidėjėlis tavo akivaizdoj ir tik tu gali mane teisti, man atleisti ir suteikti sielos ramybę. Kruvinomis su žemėmis sumaišytomis ašaromis verkiu už tavo skausmą. Kas tave taip nuskriaudė, kas tave išniekino ir privertė jaustis pamiršta? Nenoriu, kad tu jaustumeis silpna, kai esi tokia galinga. Lietuva, prašau, pasakyk, kodėl tu man esi tokia brangi?

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image