Pastaruosius keletą metų turbūt jau visi išmokome vertinti VPN teikiamus privalumus.
Reiškiantis virtualų privatų tinklą VPN saugo mūsų, vartotojų, privatumą paslėpdamas tikrąjį naudotojo kompiuterio IP adresą bei buvimo vietą.
Tačiau specialistai primena, jog yra ir kitų būdų apsaugoti savo tapatybę internete – nebūtinai pasikliaunant šiuo įrankiu.
Populiarus, bet ne vienintelis
Anksčiau VPN buvo nišinė paslauga. Dabar jos teikėjai klesti. Įmonėms, parūpinančioms vartotojų buvimo vietą klastojančius šifruotus tunelius, per kuriuos keliauja interneto duomenys, būtų nuodėmė skųstis klientų stygiumi.
Ne tik dėl daugelio interneto svetainių reikalavimo patvirtinti savo amžių – yra daugybė priežasčių, kodėl vartotojams tapo aktualu žūtbūt apsaugoti savo tapatybę.
Tačiau VPN tikrai ne vienintelis būdas išlikti saugiems naršant internete.
Rinktis inkognito režimą? Ne visada
Pirmasis vartotojų pasirinkimas neretai būna „Incognito“, arba „Privataus naršymo“ parinktis interneto naršyklėse. Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai pataria atsargiai vertinti panašius terminus: kartais jie gali klaidinti.
Ir šis atvejis kaip tik toks.
Turbūt ir jums jau yra tekę girdėti, kad privatus naršymas iš tikrųjų nėra toks jau privatus. Jis tik neleidžia naršyklei išsaugoti paieškos istorijos, slapukų ir automatinio užpildymo duomenų jūsų įrenginyje.
Tai praverčia, jei nenorite palikti pėdsakų bendrojo naudojimo kompiuteryje. Nekalčiausias to pavyzdys – ketinate nupirkti dovaną artimajam ir stengiatės, kad šis nesužinotų, ko ieškojote.
Tačiau inkognito režimas menkai tepadės, jeigu norite apsisaugoti nuo šniukštinėjimo kitais būdais.
Tarkime, jis nepaslepia jūsų tapatybės nuo svetainių, interneto paslaugų teikėjo ar reklaminių bendrovių. Jie vis tiek gali matyti jūsų IP adresą ir sekti jūsų veiklą, jei tik nori.
Venkite interneto milžinių
Didžiosios paieškos sistemos yra pagrindiniai vartai, per kuriuos patenkame į daugelį svetainių. Tačiau dažną vartotoją tokios milžinės verčia jaustis nejaukiai – dėl duomenų kiekio, kurį technologijų bendrovės kaupia apie juos ir naudoja kišdamos reklamą.
Reklamą, kuri paskui seka juos visur internete.
Anot specialistų, „Google“ surenka milžinišką kiekį vartotojų duomenų, kuriuos naudoja profiliavimui ir tikslinėms reklamoms, generuojančioms jiems pelną.
Toks duomenų rinkimas gali būti labai invazyvus, bet daugelis žmonių neturi net supratimo, kad technologijų įmonės analizuoja jų asmeninius duomenis ir seka jų veiklą internete.
Kibernetinio saugumo ekspertai siūlo kaip alternatyvą Google Chrome, Microsoft Edge ar Apple Safari naudoti labiau privatumą užtikrinančius paieškos variklius. Jie, aišku, ne tokie garsūs, bet kokybe esą prilygstantys tam pačiam guglui.
Tarkime, britai specialistai savo tautiečiams rekomenduoja paieškos variklį ir interneto naršyklę DuckDuckGo.
Nemokamas sūris…
Kita svarbi mūsų internetinio gyvenimo dalis yra elektroninis paštas.
Nors didžiosios interneto bendrovės ir neskaito kiekvieno jūsų laiško, jos vis tiek skenuoja jūsų duomenis – reklamai. Ir daro tai jau daugelį metų.
Dėl to „Gmail“, „Outlook“ ir „Yahoo“ gali teikti savo paslaugas nemokamai.
Tiesa, daugelį žmonių, tarp jų ir kibernetinio saugumo ekspertų, tas visiškai tenkina. Elektroniniu paštu galima naudotis nemokamai ir patogiai, tad kelios reklamos – ne tokia ir didelė kaina už tai.
Bet jeigu tokios sąlygos jūsų netenkina, yra alternatyvų, iš kurių galima pasirinkti.
„Proton Mail“ yra geriausiai žinomas iš minėtų alternatyvų, veikiantis jau daugiau nei dešimtmetį. Jis garantuoja korespondencijos šifravimą (kad susirašinėjimas tarp siuntėjo ir gavėjo nebus perimtas) ir suteikia visišką anonimiškumą. O dar – 1 GB nemokamos saugyklos vietos ir 5 GB „Proton Drive“ debesies saugykloje. Taip, tai tik maždaug trečioji dalis to, kiek gautumėte Google, tačiau daugeliui vartotojų visiškai pakanka.
Atsiskaitymai internete
Mokėjimas už prekes internetu kelia nerimą daugybę vartotojų. Tačiau išvengti jų tampa vis sunkiau, jei išvis įmanoma.
Vienas geresnių pasirinkimų, anot specialistų, čia yra „PayPal“.
Jų vertinimu, tai patogi mokėjimų internetu platforma, nesudaranti jokių problemų vartotojams – nesusidurta, kad ji pardavinėtų klientų duomenis ar panaudotų juos reklamai.
Kai kurie ekspertai sako, kad „PayPal“ dažnai yra geresnis pasirinkimas nei tiesioginis atsiskaitymas kortele internetinėse parduotuvėse, nes čia nereikia tiesiogiai pateikti savo kortelės duomenų.
Tačiau jeigu jums neramu, kad kibernetiniai nusikaltėliai visgi gali pagrobti jūsų kortelės duomenis, daugelis bankų dabar siūlo virtualiąsias korteles, kuriomis atsiskaitoma per programėlę. Jos gali būti retiems arba išvis vienkartiniam atsiskaitymui.
„Obuolys“ ar „androidas“?
Debatai tarp Apple ir Android telefonų gerbėjų, kurie geresni, tebeverda tokie pat karšti, kaip tarp futbolo sirgalių. Nenuostabu, kad ekspertų nuomonės taip pat pasidalijo.
Apple ypatumas tas, kad vartotojas tarsi uždaromas gamintojo sukurtoje ekosistemoje, taigi tam tikra prasme yra kontroliuojamas. Tačiau dėl to paties dažnas jaučiasi saugiau.
Galiausiai „Apple App Store“ įkeliamoms programoms taikoma iš dalies griežtesnė patikra.
Vis dėlto tiek Apple, tiek Android lygiai kovoja dėl to paties: kad sužinotų apie savo vartotojus kiek įmanoma daugiau, nes žinios šiame versle prilygsta galiai.
Venkite socialinių tinklų
Tas pats pasakytina ir apie socialinius tinklus.
Nors šiandien jie yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tikrovė tokia, kad nėra saugaus būdo ir dalyvauti internete verdančiuose skaitmeniniuose debatuose, ir apsaugoti savo tapatybę. Kaip ir nėra būdo sustabdyti socialines platformas, kad neberinktų mūsų duomenų.
Kibernetinio saugumo ekspertų nuomonė šiuo klausimu vienareikšmė: jei yra galimybė rinktis – o ji visada yra, – geriausia pasirinkti visiškai nebūti socialiniuose tinkluose
Prisiminkite: kai produktas nemokamas, greičiausiai jūs ir esate tas produktas, įspėja specialistai.
Ar mes kada nors pasimokysime?
Viena didžiausių interneto vartotojų silpnybių kaip buvo, taip ir lieka slaptažodžiai.
Neseniai rinkodaros analizės bendrovė „Peec AI“ išanalizavo 100 milijonų slaptažodžių, surinktų iš per pastaruosius šešerius metus įvykdytų duomenų saugumo pažeidimų.
Ekspertų nuostabai, populiariausia skaičių kombinacija tebėra 123456 – jis buvo 6 621 933 nulaužtuose slaptažodžiuose. Nedaug teatsiliko 123456789 ir 111111.
Specialistų teigimu, naudoti tokius slaptažodžius – skaitmeninė savižudybė. Kaip ir rinktis jiems vieną žodį: duomenų vagys kompiuteriniams įsilaužimams gali naudoti žodynais pagrįstas sistemas.
Klaida naudoti ir vardą ar bet kokį jo vedinį. Ir tai galioja ne tik savam, bet ir augintinio, šeimos nario vardui, adresui, telefono numerio ar gimimo datų skaičiams. Kaip jau turbūt supratote, mūsų asmeniniai duomenys internete dažnai tampa lengvai prieinami – taigi nebesaugūs.
