Privatizavimo komisija penktadienį nesvarstė Mažeikių elektrinės privatizavimo sutarties projekto.
Tai jau trečias kartas, kai komisija atidėjo šios sutarties svarstymą.
“Ūkio ministerija buvo pateikusi Valstybės turto fondui tam tikras pastabas, į kurias Turto fondas turėjo atsakyti. Tačiau posėdyje nedalyvavo nei vienas iš dviejų Ūkio ministerijos atstovų, todėl negalėjome šio klausimo svarstyti”, – Eltai sakė Privatizavimo komisijos pirmininkas Romualdas Ginevičius.
Privatizavimo komisijoje yra Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis ir ministerijos sekretorė Lina Domarkienė.
“Esu labai svarbiame posėdyje, todėl fiziškai negalėjau dalyvauti dviejuose posėdžiuose”, – Eltai sakė G. Miškinis.
Tame pat posėdyje kartu su G. Miškiniu dalyvauja ir L. Domarkienė.
Valstybei priklausantį 85,72 proc. Mažeikių elektrinės akcijų paketą už 17,8 mln. litų perka Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdoma naftos perdirbimo bendrovė “Mažeikių nafta”. Šios įmonės vadovai neseniai yra teigę, kad jei Privatizavimo komisija toliau dels priimti sprendimą, “Mažeikių nafta” išvis gali pasitraukti iš šio sandorio.
“Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininkas Giedrius Karsokas Eltai sakė, kad bendrovė numato modernizuoti Mažeikių elektrinę, todėl delsimas priimti sprendimą trukdo pradėti įgyvendinti kompleksinę modernizavimo programą. Jis taip pat pabrėžė, kad jei dar ilgiau bus delsiama, “Mažeikių nafta” priims alternatyvų sprendimą.
Juodeikių kaime esanti Mažeikių elektrinė gamina ir parduoda elektros bei šilumos energiją “Mažeikių naftai”, kuri į elektrinę numato investuoti nuo 150 mln. iki 200 mln. JAV dolerių.
2005 metais “Mažeikių nafta” biudžete investicijoms yra numačiusi skirti apie 290 mln. litų. Pasak G. Karsoko, vienas iš modernizavimo programos tikslų – kad bendrovėje gaminamas kuras ir dyzelinas iki 2009 metų atitiktų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Įskaitant ir šių metų investicijas, iki 2009 metų į ekologinių reikalavimų įgyvendinimą, siekiant sumažinti taršos išmetimą į atmosferą, numatyta investuoti 250 mln. dolerių.
R. Ginevičius taip pat pripažino, jog “Mažeikių elektrinės” klausimas itin svarbus, nes jis yra ir politizuotas.
Po kai kurių žiniasklaidos priemonių publikacijos apie neva neatliktą Mažeikių elektrinės turto vertinimą, bendrovės privatizavimu buvo susidomėję aukščiausi šalies pareigūnai, tarp jų ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Į Mažeikių elektrinę bandė įsiskverbti kaip galimai pavojinga nacionaliniam saugumui minima Čekijos bendrovė “Falkon Capital”.
2003 metų gruodį Mažeikių elektrinės akcijų privatizavimo konkursą laimėjo Rusijos “Mažeikių nafta”. Konkursą kita jo dalyvė – Čekijos “Falkon Capital” – buvo apskundusi teismui. Iki šiol vyko teismo procesai, kuriuos laimėjo Valstybės turto fondas.
Pradinė parduodamo Mažeikių elektrinės akcijų paketo kaina buvo 15 mln. litų. “Falkon Capital” siūlė 18 mln. litų, tačiau ši bendrovė buvo įtarta nepatikimumu, todėl jos pasiūlymas atmestas.
Anksčiau mažai žinoma bendrovė “Falkon Capital” išgarsėjo, kai prieš kelerius už 550 mln. JAV dolerių įsigijo Rusijos skolą Čekijai, kurios nominali vertė – 5,2 mlrd. JAV dolerių. Po kelių komplikuotų sandorių šią skolą perėmė Rusijos energetikos milžinė “Inter RAO UES”. Vėliau už šią skolą Rusija nurašė “Inter RAO UES” 1,35 mlrd. JAV dolerių skolą biudžetui.
Teigiama, kad “Falkon Capital” Rusijoje pardavinėjo Lietuvoje pagamintą elektros energiją.
2002-ųjų pradžioje nuo “Lietuvos energijos” atskirta ir savarankiška įmone tapusi Mažeikių elektrinė Juodeikių kaime gamina ir parduoda elektros bei šilumos energiją “Mažeikių naftos” perdirbimo įmonei.
Mažeikių elektrinė pernai padidino pajamas 8,9 proc. – iki 125,668 mln. litų bei uždirbo 2,977 mln. litų grynojo pelno.
Išaugus veiklos apimtims bei produkcijos kainoms “Mažeikių naftos” konsoliduotos pajamos, pagal JAV apskaitos principus (US GAAP), pernai padidėjo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 3,3 karto – iki 721,883 mln. litų.
ELTA
