Panevėžio apskrities viršininko administracija šiais
metais laimėjo Atviros Lietuvos fondo skelbtą konkursą parengti Paliatyvios
priežiūros strategijos projektą mūsų apskrityje. Šis projektas, praėjusį
pavasarį atlikus situacijos analizę visoje Lietuvoje, buvo parengtas
įgyvendinant Paliatyvios priežiūros plėtros, mokymo bei strategijos vystymo
programą ir pristatytas vakar Panevėžio apskrities viršininko administracijoje
vykusioje konferencijoje. Projektą, gavus finansavimą, ketinama įgyvendinti per
vienerius metus. Jis skirtas tam, kad ligonių artimiesiems būtų pagelbėta, kad
sergantieji nepagydoma liga turėtų teisę nepatirti skausmo, gyventi kokybišką
gyvenimą ir oriai mirti. Įgyvendinus šią programą bus parengtas paliatyvios priežiūros regioninis modelis.
Mokėsi Lenkijoje
Konferencijoje dalyvavo ir savo patirtimi paliatyvios priežiūros srityje dalijosi Rytų ir Centrinės Europos paliatyvios priežiūros iniciatyvinės grupės prezidentas, Lenkijos paliatyvios medicinos draugijos Poznanės skyriaus prezidentas, Poznanės medicinos mokslų universiteto Paliatyvios medicinos klinikos vadovas ir tarptautinis šios srities ekspertas profesorius Jacekas Lužakas, Europos paliatyvios priežiūros asociacijos prezidentas Johanas Karlas Ferstas, Lietuvos savivaldybių, kompetentingi Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovai bei minėtos programos koordinatorė – Panevėžio apskrities vyriausioji gydytoja Raimonda Ulianskienė. Diskusijoje dėl paliatyvios priežiūros plėtros buvo kviečiami dalyvauti ir Nacionalinės sveikatos tarybos, Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų, Panevėžio kolegijos atstovai, apskričių gydytojai.
Pasak Panevėžio apskrities vyriausiosios gydytojos R.Ulianskienės, vienas iš parengtos programos prioritetų buvo paliatyvios priežiūros mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų mokymas: programos metu Lenkijoje mokėsi 5 dėstytojai iš Vilniaus universiteto ir Panevėžio kolegijos. Jie lavino paliatyvios priežiūros mokymo bei klinikinius įgūdžius ir juos panaudojo mokydami 48 sveikatos priežiūros specialistus – gydytojus, medicinos seseles, socialinius darbuotojus, psichologus iš visų savivaldybių (iš kiekvienos buvo atrinkta po 3 žmones, atstovavusius skirtingoms gydymo įstaigoms). Anot R.Ulianskienės, taip pat buvo vykdoma paliatyvios priežiūros visuomenės mokymo ir švietimo programa. Vyriausioji apskrities gydytoja pažymėjo, kad paliatyvios priežiūros akcentas – tinkama pagalba bei priežiūra ne tik skausmą kenčiantiems sunkiems nepagydomiems ligoniams, bet ir jų artimiesiems.
Viena iš pirmųjų plėtoja tradicijas
Panevėžio apskritis nuo 1995 metų puoselėja nepagydomų ligonių priežiūros plėtros tradicijas: apskrityje, vienoje iš pirmųjų Lietuvoje, buvo įkurtas Skausmo malšinimo ir paliatyvios priežiūros skyrius Panevėžio onkologijos ligoninėje. Ją panaikinus, šias funkcijas perėmė Slaugos ligoninė. Be to, tokią veiklą į savo sveikatos priežiūros strateginius planus yra įtraukusios ir dauguma Panevėžio apskrities savivaldybių.
Praėjusią savaitę Apskrities viršininko administracijoje kaip tik ir buvo organizuoti paliatyvios priežiūros mokymo kursai beveik pusei šimto medicinos darbuotojų. Jų klausytojai turėjo galimybę sužinoti apie bendrus tokios priežiūros principus, paslaugų formas, sunkių ligonių slaugą ir priežiūrą namuose, chirurgo vaidmenį ir funkcijas, eutanazijos problemą, psichologines vėžiu sergančiųjų problemas, vaikų ir paauglių paliatyvios priežiūros bendruosius principus, sunkiai sergančiųjų maistą bei mitybą ir pan.
Turi būti prieinama
Anot R.Ulianskienės tikimasi, kad Panevėžio apskrityje parengta programa gali tapti paliatyvios priežiūros plėtros Lietuvoje pagrindu. Vienas iš pagrindinių jos tikslų – plėtoti namų tarnybų tinklą: namų priežiūra turėtų tapti prieinama ne mažiau kaip 50 proc. pacientų, sergančių vėžiu ir kitomis nepagydomomis ligomis. Išnagrinėjus finansavimo šaltinius, kaip teigia apskrities gydytoja, buvo numatyta, kad namų priežiūros paslaugas iš dalies gali finansuoti ir savivaldybės. Jei pagrindiniai šios programos principai, pasak jos rengėjos, bus įgyvendinti per metus, 2005-2006 metais kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti ne tik paliatyvios priežiūros, bet ir namų priežiūros tarnybos, vienos dienos centras, paliatyvios pagalbos komandos, gedėjimo centras, kuris padėtų mirusių sunkių ligonių artimiesiems susitaikyti su netektimi.
Apskaičiuota, jog šiai Panevėžio apskrities paliatyvios priežiūros programai įgyvendinti iš viso reikėtų 11 mln. 65 tūkst. litų. Dalį jų ketinama gauti iš ES struktūrinių fondų, Visuomenės sveikatos rėmimo programos, kitą dalį – iš valstybės, savivaldybių biudžeto, Valstybinės ligonių kasos.
Projekte nurodoma, kad paliatyvi priežiūra turi būti prieinama nemokamai. Jos tikslas – ne išgydyti, bet rūpintis nepagydoma, progresuojančia liga sergančiais pacientais, sumažinti jų skausmą ir kitus varginančius simptomus bei pagerinti jų gyvenimo kokybę. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie lankstumą, prieinamumą, finansavimą, paliatyviosios priežiūros politikos tobulinimą. Svečias iš Švedijos K.J.Ferstas išreiškė viltį dėl realaus mūsų apskrities savivaldybių bendradarbiavimo šioje srityje su švedais.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
