G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centre sutikta teatrologės Elvyros Markevičiūtės knyga apie kino ir teatro aktorių, įvairiapusę asmenybę Algimantą Masiulį.
Per knygos pristatymą teatrologė kalbėjo, kad Algimantas Masiulis tiek vaidmenims, tiek savo jubiliejinei sukakčiai ruošėsi iš anksto. Tačiau 80-mečio aktoriui nebuvo lemta sulaukti, todėl knygoje interviu su A. Masiuliu pakeitė su juo bendravusių žmonių mintys. Jų ratas platus: kolegos aktoriai, dramaturgai, rašytojai, režisieriai, dailininkai. Nuo to, anot autorės, knygos turinys nė kiek nenukentėjo, tik ji kitokia.
Išliko ir knygos pavadinimo juodraštinis variantas „Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais“ – tai geriausiai apibūdina tvirtą aktoriaus laikyseną ir trapią jo sielą.
Režisierius Gytis Padegimas, kurį A. Masiulis labai vertino, šią knygą apibūdino trumpai ir taikliai: „Tai Kauno ir Panevėžio teatrų istorija Masiulio asmenybės fone.“ Kaip tvirtino režisieriaus, jam pačiam teko daug ko mokytis iš A. Masiulio, nes tada buvo jaunas. Jis tokios teatrinės mokyklos aktorius, kurioje vyravo drausmė, režisieriaus žodis buvo paskutinis.
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Algirdas Paulavičius prisiminė kolegą scenoje, įsikūnijantį į vieną ar kitą vaidmenį, jo išskirtinę erudiciją ir inteligenciją. Aktorė Gražina Urbonavičiūtė paskaitė jos fizinę negalią turinčiam sūnui Šarūnui rašytus laiškus. Juose atsiskleidžia aktoriaus jautrumas, gebėjimas paguosti ir palaikyti sunkiomis akimirkomis. Prieš skausmą, kaip rašo aktorius, galingesnė tik viltis.
Pagarbiai apie buvusį kolegą kalbėjo aktorius Enrikas Kačinskas. Albinas Kėleris, kuriam su A. Masiuliu teko vaidinti dviejuose spektakliuose, apibūdino kolegą kaip labai atsakingą, „jo net laiškai išsamūs ir esmingi, parašyti ant švaraus popieriaus ir visada rašalu“.
Kauno dramos teatro aktorė Eglė Keliuotytė A. Masiulį prisiminė iš savo pirmųjų vaidmenų su juo: „Jis buvo tikras džentelmenas, tačiau gyvenime, bet ne scenoje.“
Virginija Kochanskytė atskleidė aktoriaus asmenybės pokytį jo virsmo laikotarpiu, „dramatišką artėjančios senatvės suvokimą ir sudėtingą susitaikymą“.
Jis iš anksto iš aktorės vyro Arūno Sakalausko užsisakė paminklinį antkapį kaip susitaikymą su bėgančiu laiku.
Bibliotekos direktorė Rima Maselytė dėkojo autorei už knygą, aktoriams – už bendravimą. Pasak jos, jeigu leidinių apie aktorius būtų daugiau, būtų dažnesni tokie susitikimai.
Angelė Mikelinskaitė,
J. Miltinio palikimo studijų centro vedėja
