Judėjimo Lietuvoje pradžia laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas tų metų birželio 3 dieną, taigi šiemet sukanka lygiai 25 metai, kaip mūsų valstybė pradėjo kovą už nepriklausomybę.
1988-ieji ypač svarbūs Lietuvos istorijoje. Prasidėję bruzdėjimai prieš Tarybų Sąjungą ir jos politiką nuvilnijo per visą Pabaltijį, Lenkiją ir kitas tuometes Sovietų Sąjungos valstybes. Praėjo jau ketvirtis amžiaus nuo dainuojančios revoliucijos, sugriovusios galingiausios praėjusio dešimtmečio imperijos sienas, ir Europos gyventojai vėl buvo sujungti.
Renginiai, skirti Sąjūdžio 25-mečiui paminėti, neaplenkė ir Panevėžio. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka bei Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas „Europeana“ organizuoja projektą, kurio metu renkami žmonių, dalyvavusių į tarptautinį UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą įtrauktame Baltijos kelyje 1989 metų rugpjūčio 29 dieną, prisiminimus.
Be to, bibliotekoje atidaryta Lietuvos sąjūdžio spaudos ekspozicija „Laisvės šaukliai“.
Projektas be pabaigos
Projektas „Europeana 1989“ apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją – septynias šalis, labiausiai nukentėjusias nuo sovietinės okupacijos. Lenkijoje vykdomas projektas, skirtas pirmiesiems nepriklausomiems rinkimams ir Solidarumo profesinei sąjungai, inicijavusiai streikus, davusius pradžią visuomeniniams ir politiniams judėjimams. Čekijoje dėmesys bus skiriamas Aksominei revoliucijai, Vokietijoje – Berlyno sienai, skyrusiai demokratišką ir komunistišką Vokietiją. Vokietiją ir Vengriją organizatoriai planuoja aplankyti kitais metais. O šiemet Europos skaitmeninė biblioteka atsigręžė į Baltijos šalis.
Organizuodama projektą „Europeana 1989“, ji kviečia žmones suskaitmeninti asmeninius užrašus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, padarytus 1989-aisiais. Projekto organizatoriai jį jau pristatė Vilniuje. Ir į Panevėžį atkeliavo su viltimi, kad čia žmonės taip pat aktyviai dalysis savo prisiminimais.
„Galiu pasakyti, kad žmonės Panevėžyje dar aktyvesni nei Vilniuje – bent jau pirmąjį rytą. Per porą valandų skaitmetizuota tikrai daugiau daiktų“, – džiaugėsi „Europeanos 1989“ atstovė Lina Neverbickienė.
Projektas neturi tikslios pabaigos datos: panevėžiečių prisiminimai bus renkami tol, kol jų bus. Daiktus, kurie žmonėms primena apie Baltijos kelią, galima nešti į G. Petkevičaitės-Bitės biblioteką, kur jie bus įkelti į oficialų „Europeanos 1989“ tinklalapį, arba tai padaryti patiems namuose.
„Suskaitmeninti labai paprasta, – tikina L. Neverbickienė. – Reikia nufotografuoti daiktą, nuotrauką įkelti į kompiuterį arba tiesiog ją nuskenuoti, ir jau galima dėti į puslapį www. europeana1989.eu.“
Projekto atstovė taip pat priminė, kad prie kiekvienos fotografijos turėtų būti prierašas – žmogaus, pasidalijusio atsiminimais, pastabos ar istorija. Tai padės sukurti gyvą prisiminimų banką ir, pasak projekto vadovo Berlyne istoriko Franko Drauschkės, parodyti jį visam pasauliui.
Dalijasi brangiausiomis relikvijomis
L. Neverbickienė sako buvusi maloniai nustebinta, kaip noriai mūsų miesto žmonės dalyvauja akcijoje. Dažniausiai jų atnešami su Baltijos keliu susiję eksponatai – nuotraukos, atvirukai ir trispalvės, siūtos pačių rankomis bei plevėsavusios didžiausioje taikioje demonstracijoje istorijoje, kuri tęsėsi 600 km ir kurioje dalyvavo apie 2 mln. gyventojų.
Projekto atstovai itin džiaugiasi ir vieno iš Sąjūdžio steigėjų Atkuriamojo Seimo (1990–1992)- Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, 1990 metų Kovo 11-osios akto dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priėmėjo, o dabar – dar ir „Europeanos 1989“ ambasadoriaus Lietuvoje Vytauto Landsbergio prisiminimais. Profesorius surinko laiškus, rašytus dainuojančios revoliucijos metu. lipdukus, laikraščius, kuriuose tauta buvo raginama nepasiduoti ir kovoti už nepriklausomą ateitį. Įdomu ne tik patys eksponatai, bet ir istorijos, susijusios su jais, kurios bus įkeltos prie politiko prisiminimų.
Panevėžio gyventojai irgi pasistengė, pasidalijo įdomiomis relikvijomis. Per pirmąsias keturias valandas suskaitmeninta 40 objektų. Visą rinkimo dieną atsiminimais pasidalijo 33 žmonės, atnešta net 104 objektai. Tarp relikvijų yra žvakių, fotoaparatas, eilėraščių, piešinių, trispalvių, iš kurių viena pasiūta dar 1936-aisiais ir pabuvusi tremtyje Sibire, o paskui plevėsavusi Baltijos kelyje. Taip pat atnešta daug nuotraukų, kuriose įamžinti 1989 metų Panevėžio vaizdai: gamykla „Ekranas“, miesto mokyklos, tuomečiai renginiai. Ypač daug dėmesio sulaukė 1989-aisiais vykusių rinkimų į TSRS Aukščiausiąją tarybą, kai Lietuva kėlė Sąjūdžio žmones, rinkimų rezultatų Panevėžyje suvestinė.
Netikėtumu organizatoriams tapo pačios G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės Rimos Maselytės atnešta suknelė, kurią ji vilkėjo Baltijos kelyje.
Vizijoje – ir virtualus Baltijos kelias
Baltijos kelias buvo ypatinga paprastų žmonių akcija, kurią UNESCO įrašė į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Būtent todėl juo susidomėjo Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas „Europeana“, o tiksliau istorinių tyrimų instituto Berlyne ekspertas, skaitmeninės bibliotekos vadovas F. Drauschkė. „Europeana 1989“ – jo projektas, kurio partnerė Lietuvoje yra ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
„Europeanos 1989“ atidaryme Panevėžyje dalyvavo Birutė Pečiulevičiūtė, Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinė sekretorė, „Europeanos 1989“ kampanijos koordinatorė Lietuvoje, pats F. Drauschkė, kampanijos atstovė spaudai Lina Neverbickienė, Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus vyresnioji bibliografė Agnė Daujotaitė.
Visi dalyviai džiaugėsi turėdami galimybę bendradarbiauti su G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, kuri, pasak direktorės Rimos Maselytės, į projektą stengiasi įtraukti ir jaunimą.
„Norime, kad atsilieptų ir mažieji Baltijos kelio dalyviai, kurie kažką prisimena, ir savo mintimis pasidalytų susitikime. Jis bus surengtas artimiausiu metu ir apie tai tikrai bus informuota“, – sako viena projekto koordinatorių.
Projekto vadovas F. Drauschkė savo ruožtu pasidalijo vizija apie virtualų žemėlapį – ketinimus virtualioje erdvėje atkurti Baltijos kelią sudėliojant jį iš fotografijų ir prisiminimų.
„Norime padaryti žemėlapį, kuriame paspaudus ant miesto pasirodytų nuotraukos iš to regiono, aprašai, daiktai“, – idėją patikslino projekto atstovė spaudai L. Neverbickienė.
Organizatoriai sako, kad būsimas rezultatas – įspūdingas archyvas dabarties ir ateities kartoms, kuriuo bus galima naudotis studijoms, asmeniniams interesams ir moksliniams tyrinėjimams.
Regėjo savo akimis
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai šis projektas ypatingas, nes kampanija „Europeana“ suteikia galimybę prieiti prie surinktos ir suskaitmenintos bibliotekų, archyvų, videovizualinių archyvų bei muziejų medžiagos. Ji bendradarbiauja daugiau nei su 2 200 institucijų ir interneto svetainių 29 Europos kalbomis.
Projektas leidžia visuomenei atrasti ir tyrinėti kultūrinį bei intelektualinį Europos paveldą per paprastą paieškos sistemą ir virtualias parodas.
Pasak „Europeanos“ vadovo F. Drauschkės, pats pirmasis jų projektas buvo susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu, kai žmonės nešė prisiminimus iš šio laikotarpio. Europos Komisija „Europeaną“ pristatė ne taip seniai – 2008-ųjų lapkritį, o dabar skaitmeninėje bibliotekoje jau surinkta 26 mln. dokumentų bei paveldo darbų. Jais F. Drauschkė itin didžiuojasi ir sako, kad tikisi dar didesnio fondo.
Naujausiam savo projektui Baltijos kelią „Europeana“ pasirinko irgi neatsitiktinai. Pasirodo, F. Drauschkė pats regėjo jį savomis akimis važiuodamas į Rygą. Pasak svečio iš Vokietijos, tai buvo jo pirmoji taiki demonstracija, padariusi neišdildomą įspūdį.
„Tuo metu buvo negalima keliauti, nes gyvenau Rytų Berlyne, – prisiminė F. Drauschkė. – Išvykti buvo galima tik turint leidimą. Bet aš buvau opozicijos narys ir netikėtai sulaukiau žinių iš Rygos, kad jei noriu, galiu gauti leidimą nuvykti į Latviją. Žinoma, sutikau. Tranzavau per Baltijos šalis ir pamačiau neįtikėtinai daug žmonių, stovinčių ant kelio ir susikibusių už rankų. Tik po kelių dienų sužinojau, kad tai buvo taiki Baltijos šalių demonstracija, pavadinta Baltijos keliu.“
„Europeanos“ vadovas prisipažįsta niekada netikėjęs, kad panaši akcija galėjo įvykti Berlyne – tais laikais jo tautiečiai buvo labai susikaustę ir kupini baimės. Lietuvių, latvių ir estų drąsa jį nustebino ir suteikė vilties.
*****
Paroda „Laisvės šaukliai“
Sąjūdžio 25-mečiui paminėti Panevėžyje skirtas ne vien projektas „Europeana 1989“. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje taip pat atidaryta ir Lietuvos sąjūdžio spaudos ekspozicija „Laisvės šaukliai“.
Parodoje eksponuojami spaudos leidiniai iš pačios bibliotekos fondų ir parodos kuratoriaus istoriko Raimundo Klimavičiaus asmeninės kolekcijos, leisti nuo 1988-ųjų iki 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos sąjūdžio.
R. Klimavičius teigimu, spaudiniai yra atrinkti laikantis chronologijos, teikiant pirmenybę periodinių leidinių pirmiesiems numeriams, o nesant tokiai galimybei – paimti kuo anksčiau išleisti numeriai. Ekspozicijoje pateikti leidiniai suskirstyti į tris skyrius: Lietuvos sąjūdžio centrinės spaudos, regioninės, rėmimo grupių ir organizacijų leidinius.
Eksponuojami 66 spaudos leidiniai, tarp kurių yra laikraščių, žurnalų, straipsnių rinkinių. Panevėžiečiai taip pat buvę labai aktyvūs Sąjūdžio spaudos leidėjai ir rengė Sąjūdžio Panevėžio tarybos leidinį „Laisvas žodis“, LRS Pasvalio tarybos leidinį „Pasvalio Sąjūdis“, LPS Panevėžio grupės leidinį „ Sąjūdžio žodis“. Parodos kuratorius R. Klimavičius sako, kad Panevėžio miesto spaudos archyvas tikrai didelis, o svarbiausia, kad yra nekomercinės paskirties.
„Liūdna, bet Sąjūdžio laikotarpiu buvo leidžiami ir komerciniai laikraščiai, kaip visi žinome, „Respublika“ ir „Mažojo Lietuva“. Tačiau jie nieko nereiškia, palyginti su leidiniais, skirtais reikšti tiesą, o ne melą. Sąjūdis išlaisvino tiesą“, – pristatymo metu mintimis dalijosi istorikas, pridurdamas, kad ne laikraščio išvaizda, puslapių kiekis yra svarbiausias dalykas, o tai, kas tuose puslapiuose parašyta.
„Ne materija lemia sąmonę, o dvasia“, – teigia parodos „Laisvės šaukliai“ kuratorius.
Justina MACIŪNAITĖ
