Panevėžys svarsto idėją, ar neverta atsisakyti prieš dešimt metų įsteigtų, bet iki šiol jokios realios naudos nedavusių ir tiesiog biurokratiniu balastu virtusių seniūnaitijų.
Ar jos išliks, Savivaldybė teigia sprendimą priimsianti atsižvelgusi į šiuo metu vykdomos panevėžiečių apklausos rezultatus.
Joje gyventojai kviečiami pasisakyti, ar pritartų, jog būtų atsisakoma seniūnaitijų, bet stiprinamos gyventojų bendruomenės.
Aukštaitijos sostinėje nuo 2012-ųjų veikia dešimt seniūnaitijų: Rožyno, Nevėžio, Senvagės, Katedros g., Skaistakalnio, Pilėnų g., Sodų, Kniaudiškių g., Parko ir Pramonės.
Prievolę tokias įsteigti savivaldybėms buvo primetęs Vietos savivaldos įstatymas.
Visgi greitai paaiškėjo, kad Seimo vizija gerokai skiriasi nuo realybės. Mat seniūnaičių rinkimai panevėžiečiams nepasirodė nei labai aktualūs, nei labai įdomūs.
Išrinko iš šešto karto
Paskutinį kartą ketverių metų kadencijai seniūnaičiai Panevėžyje išrinkti 2019-aisiais.
Vos po metų Rožyno seniūnaitei atsistatydinus, šios miesto dalies seniūnaitijai išsirinkti naują atstovą pasirodė sunkiai įmanoma.
Tam prireikė viso rinkimų serialo – neįvykus pirmiesiems, pakartotiniai buvo skelbti dar 6 kartus.
Oficialiai pateikiama, kad seniūnaitis atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams Savivaldybėje, sprendžia aktualiausias bendruomenės problemas prižiūrint gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtojant ir organizuojant kultūrinį gyvenimą.
Seniūnaičiai gyventojams rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Tačiau šioji Panevėžyje paskutinį kartą vyko dar pernai birželį.
Savivaldybė suskaičiavo, kad per visus 2022 metus seniūnaičiai į Savivaldybę dėl įvairių gyventojams rūpimų klausimų kreipėsi vos porą kartų.
Nereikalingos nei seniūnijos, nei seniūnaičiai
Panevėžio vicemerės Gintarės Maskoliūnienės teigimu, mieste nesant seniūnijų, seniūnaičių funkcijos tampa gana neapibrėžtos ir deklaratyvios.
„Panevėžys kitaip nei dauguma kitų savivaldybių neturi seniūnijų ir yra labai aiški to priežastis. Seniūnijos tikslingos didesniuose miestuose, rajonų savivaldybėse. Tačiau Panevėžys – kompaktiškas miestas, todėl toks administracinio resurso didinimas būtų nepagrįstas. Tai pamatėme ir praktikoje, kai prieš kelerius metus išbandėme projektą, siekdami išsiaiškinti, ar miestui reikalingos seniūnijos. Daugiau nei pusantrų metų veikęs padalinys nesulaukė panevėžiečių susidomėjimo, tad akivaizdu, kad seniūnijų veikla mieste būtų perteklinė“, – sako vicemerė.
Seniūnaičiai, pasak G. Maskoliūnienės, turėtų atstovauti savo gyvenamosios vietos bendruomenėms, tačiau Panevėžio atveju bendruomenės puikiai su šia funkcija susitvarko pačios.
„Galime tik džiaugtis mieste turėdami tiek iniciatyvių ir veiklių bendruomenių, kurios rūpinasi ne tik savo nariais, bet ir gyvenamosios vietos tvarkymu, priežiūra, organizuoja įvairiausias veiklas. Todėl matome prasmę klausti miestiečių, ar pritartų bendruomenių stiprinimui, atsisakant seniūnaitijų“, – sako vicemerė.
Anot jos, turint gyventojų apklausos duomenis, bus sprendžiamas seniūnaitijų likimas.
„Jei panevėžiečiai bus linkę atsisakyti seniūnaitijų, su Bendruomeninių organizacijų taryba tarsimės dėl papildomų instrumentų, kuriuos galėtume suteikti dar sklandesniam ir rezultatyvesniam miesto bendruomenių darbui“, – komentavo mero pavaduotoja.
Prašo charakteristikų ir išvežti lapus
Nevėžio seniūnaitė Enrika Vitonienė įsitikinusi: tokia pareigybė visiškai nereikalinga.
„Geriau stiprinti mieste veikiančias ir tikrai nemažai gyventojų vienijančias bendruomenes, didinti joms pagalbą, nei laikyti butaforines seniūnaičių pareigybes. Seniūnaičiai realiai neturi jokios galios. Jie nei atlyginimo jokio negauna, nei finansų veiklai vykdyti. Tokia pareigybė tik dėl pareigybės“, – pažymi E. Vitonienė.
Seniūnaičiai gali kreiptis į Savivaldybę prašydami kompensuoti su jų veikla susijusias išlaidas, bet ne daugiau nei 75 Eur ketvirčiui. Iš Panevėžyje išrinktų 10-ies seniūnaičių tokius prašymus dėl kompensacijų Savivaldybei pateikia 3-4.
Pasak E. Vitonienės, į ją, kaip seniūnaitę, Nevėžio seniūnaitijos gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl dalykų, kurių ji neturi galių spręsti: problemų dėl daugiabučio namo renovacijos, charakteristikų įsidarbinant, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, privačių namų savininkai – dėl lapų išvežimo.
„Dažniausiai galiu padėti tik tuo, kad patariu, į ką kreiptis ir surandu reikiamo specialisto, institucijos kontaktus. Per ketvertą seniūnaitės darbo metų taip ir nesupratau, kodėl šita pareigybė reikalinga gyventojams. Visai kas kita bendruomenės, kurios ir rūpinasi aplinkos tvarkymu, ir vienija gyventojus bendroms veikloms, teikia pagalbą pažeidžiamiems asmenims. Verčiau Savivaldybei ieškoti būdų, kaip tas bendruomenes dar labiau skatinti“, – mano E. Vitonienė.
Buriasi į bendruomenes
Šiuo metu Panevėžyje veikia 12 aktyvių bendruomenių. Jos prižiūri gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpinasi aplinka, įgyvendina projektus, organizuoja renginius.
„Matydami, kaip iniciatyviai veikia Panevėžio bendruomenės, vertindami jų aktyvumą, nuolat augantį bendruomenių narių skaičių, svarstome apie jų stiprinimą, dar didesnį įtraukimą į miestui svarbių klausimų sprendimą“, – teigė Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Bendruomenės Panevėžyje pradėjo steigtis apie 2005 metus. Daugiausia jų – net 17-iolika – veikė 2018-aisiais, tačiau dėl nevykdomos veiklos kelios likviduotos.
„Galime pasidžiaugti aktyviai veikiančia Panevėžio miesto Aukštaičių-Žemaičių bendruomene, Liekupio, Rožyno, „Senamiestiečio“, Marijonų mikrorajono, „Šaltiniečių“, Rūko gatvės bendruomenėmis, vietos bendruomene „Už upės“, šiais metais veiklą atnaujinančiomis Pušaloto bei Stetiškių bendruomenėmis“, – vardijo Panevėžio nevyriausybinių organizacijų koordinatorė Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė.
Anot jos, į bendruomenių veiklas dažnai įsitraukia ir nebūtinai oficialiai jai priklausantieji, todėl kalbėti, kiek panevėžiečių vienija tokios organizacijos, būtų sudėtinga.
Savivaldybės atstovė neįvardijo, kiek iš miesto biudžeto prisidedama prie tokių bendruomenių veiklos.
„Bendruomenės, kaip ir visos nevyriausybinės organizacijos, iš Panevėžio biudžeto finansuojamos konkursų būdu, teikiant paraišką. Įvertinti, kokį finansavimą gauna bendruomeninė organizacija, nėra lengva, reikia vertinti, ar ji teikia paraišką bent vienam Savivaldybės organizuojamam konkursui, ar keliems konkursams, koks yra kiekvieno konkurso biudžetas ir kokios vienam projektui galimos skirti mažiausios ir didžiausios sumos“, – aiškino G. Voveriūnaitė-Kaminskienė.
