Prieš dvyliktokes atsistojo net prezidentas

Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos dvyliktokės Sandra Tamošiūnaitė ir Milda Tubelytė vis dar negali atsigauti nuo prieš kelias dienas patirtų įspūdžių ir lengvo šoko, kuris moksleives ištiko sužinojus, kad tapo respublikinio istorinio rašinio konkurso “Lietuvos tautinis atgimimas ir valstybės atkūrimas” absoliučiomis laureatėmis.

Dar daugiau – po to, kai merginos buvo pakviestos dalyvauti iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios posėdyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 15-osioms metinėms paminėti, ir pasakė pačių sukurtą kalbą, prieš jas atsistojo visi posėdžio dalyviai, tarp jų ir prezidentas Valdas Adamkus, gausiais plojimais ir sveikinimais dėkodami abiturientėms už nepriekaištingą atstovavimą savo kartai ir optimizmą.

Panevėžietės tąkart prisimena iš netikėtumo, kaip jos sako, pasijutusios “nerealiai”, o to, kas neseniai įvyko, teigia nepamiršiančios visą gyvenimą.

Džiaugėsi nugalėjusios savo mieste

Dalyvauti konkurse, kurį organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, dvyliktokes paskatino jų istorijos mokytoja Eugenija Bartkevičienė. Paragintos jos, moksleivės ėjo į mokyklos archyvą, vartė bylas – norėdamos daugiau sužinoti apie pasipriešinimo sovietinei valdžiai veiklą, kuri, kaip buvo girdėjusios iš daugelio, jų mokykloje buvo gana aktyvi. Konkurso dalyvės sako apklaususios buvusią mokyklos direktorę Ireną Kačinskienę, pakalbino tris šios veiklos aktyvistus: Vygaudą Vyšniauską, Arūną Umbrasą, Gintarą Šileikį, pačios rūpinosi nuotraukomis.

Ilgiausiai, anot pašnekovių, jos užtruko kalbindamos šiuos labai užsiėmusius vyrus, o rašinį teigia parašiusios gal per savaitę. “Besirengdamos konkursui ir pačios labai susidomėjom tuo, apie ką rašėm, pasisėmėme daug įdomių istorinių žinių”, – pasakoja laureatės. Jos tikina, kad tapti pagrindinėmis nugalėtojomis tikrai nesitikėjo – kai buvo išrinktos laimėtojomis savo mieste, manė, jog tai yra didžiausia sėkmė.

Apipiltos dovanomis

Pasak dvyliktokių, šiam konkursui buvo pateikta daugiau kaip 400 rašinių, iš jų į antrąjį turą pateko 75. Iš tų buvo atrinkta 20 geriausių, paskui išskirti pirmosios ir kitų prizinių vietų laimėtojai. Panevėžietės prisimena: kai komisijos nariai pirmiausia ėmė girti, jų manymu, geriausią rašinį už tai, kad įsigilinta į sovietinę atmosferą mokykloje, kad remtasi archyvine medžiaga ir iliustruota nuotraukomis, kad rašinys parašytas suprantamai ir aiškiai, atitinka jaunatvišką stilių ir yra tiriamojo pobūdžio, Sandra ir Milda sako pamaniusios: “Ir kas galėjo taip gerai parašyti?” Kai išgirdo savo pavardes, moksleives ištiko lengvas šokas.

Konkurso laureatės buvo pakviestos į Seime vykusią konferenciją “Lietuva – mano valstybė” ir apdovanotos daugybe prizų. “Abi gavome po senąjį Lietuvos žemėlapį, dvyliktokams neįkainojamą vertybę – naujausią lietuvių kalbos žodyną, sidabrinę plaketę su Signatarų klubo ženklu, švietimo ir mokslo ministro R.Motuzo pasirašytą diplomą ir kitokių dovanų. Jų gavo ir mus į Seimą lydėjusi istorijos mokytoja, ir mokyklos direktorius. Vis dėlto didžiausia dovana galima laikyti suteiktą galimybę parlamentinėje tribūnoje pasakyti 5 minučių kalbą”, – tvirtina M.Tubelytė.

Negali atsitokėti nuo dėmesio

Kalbai merginos pasirengė per dvi dienas. Joms talkino ir buvusi lietuvių kalbos mokytoja. Iš pradžių nusprendusios traukti burtus, kuriai Seime kalbėti, laureatės priėjo išvadą, jog kalbės abi pasikeisdamos. “Kai tik išėjome į tribūną, prieš tai salėje buvęs šurmulys nutilo, visi tarsi nuščiuvo ir laukė, ką pasakysime”, – iki šiol nuo tokio dėmesio negali atsigauti S.Tamošiūnaitė. Abiturienčių kalba buvo trumpa ir aiški: jos kalbėjo apie Kovo 11-osios svarbą, apie didžiausia vertybe tapusią savo valstybę, klausė savęs, ar ateitis pateisins visų lūkesčius, ir atsakė: jei visi būsime teisingi, tai ir valstybė bus teisinga. Moksleivės išdrįso viešai persakyti ir paprieštarauti buvusio Prancūzijos prezidento F.Miterano žodžiams – jis teigė, kad lietuviai – pasigailėjimo verti žmonės.

Tokios reakcijos po savo kalbos panevėžietės sako nesitikėjusios: sekdami Č.Juršėno pavyzdžiu, vienas po kito plodami atsistojo visi posėdžio dalyviai. Kalbėjusiosioms buvo sakomi komplimentai, įteikta gėlių, kai kurie Seimo nariai spaudė rankas ir dėkojo už puikią kalbą, privertusią įsidėmėti kiekvieną jos žodį. “Po Seimo posėdžio sulaukėme daug skambučių, sveikinimų iš draugų, pažįstamų, per Seimo narį G.Šileikį linkėjimus mums perdavė net Norvegijos ambasadorius”, – vis dar negali atsitokėti nuo tokio valdžios ir visuomenės dėmesio J.Miltinio vidurinės mokyklos dvyliktokės.

Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com

S.Kašino nuotr. Paskatintos istorikės E.Bartkevičienės, S.Tamošiūnaitė ir M.Tubelytė tapo ne tik istorinio rašinio konkurso dalyvėmis, bet ir nugalėtojomis.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image