Priedangas įsirengti neįtikina net prizu

Likus mažiau nei mėnesiui iki Savivaldybės paskelbto konkurso priedangoms įsirengti pabaigos, juo susidomėjo šešios Panevėžio daugiabučių bendrijos.

Tai dvigubai daugiau nei prieš metus.

Bet vis dar ne tiek, kad prireikus būtų kur saugiai pasislėpti daugumai gyventojų.

Ir priežastis ne tik konkurso prizo dydis ar faktas, kad jį bendrija gautų tik išleidusi savo pinigus.

Dar tikisi dalyvių

Miesto Savivaldybė jau antrus metus kviečia daugiabučių bendrijas dalyvauti konkurse, skirtame namus pritaikyti minimaliems priedangų reikalavimams.

Surinkusios daugiausia balų dalyvės gali gauti iki 5 000 eurų piniginius prizus priedangoms savo rūsiuose įrengti.

Savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Justas Laurinavičius sako, kad paraiškų teikimo terminui baigiantis spalio 1-ąją, šiuo metu jas yra pateikusios šešios daugiabučių bendrijos. Daugiausia – miesto centre, tačiau yra ir miegamuosiuose rajonuose.

Tikimasi, kad atsiras dar norinčiųjų.

Juolab kad pernai Savivaldybės paskelbtame konkurse dalyvavo tik trys bendrijos. Tad pagausėjimas, anot J. Laurinavičiaus, akivaizdus.

Kita vertus, pripažįsta patarėjas, daug daugiabučių bendrijų nuo dalyvavimo konkurse atbaido jo sąlygos bei kitos aplinkybės.

Ne visi nori viešumo

Pasak J. Laurinavičiaus, vienų daugiabučių gyventojai minties įsirengti priedangą atsisako dėl to, kad tą tektų padaryti savo bendrijos lėšomis.

Įstatymai savivaldybėms neleidžia tokių darbų finansuoti – jos gali tik jau įrengus reikalaujamas priebėgas pagal nustatytus kriterijus skirti piniginį prizą.

Kiti gyventojai nenori, kad jų daugiabutis būtų įtrauktas į priedangų sąrašą ir visi tai matytų.

„Pagal bendrą gyventojų skaičių dabar priedangose tilptų 15,1 procento.“

J. Laurinavičius

J. Laurinavičius spėja, jog tokių bendrijų narių netenkina, kad jų įsirengtose priedangose galėtų prisiglausti ne daugiabučio gyventojai.

Stabdžiu tampa ir faktas, kad pagal nustatytus reikalavimus viešai skelbiamame priedangų sąraše būna nurodomos jų koordinatės.

„Kai kuriems tokie dalykai nepatinka“, – pažymi J. Laurinavičius.

Dar dalies bendrijų pirmininkai, jo manymu, galbūt neteikia paraiškos todėl, kad ją pildyti atrodo gana sudėtinga. Sudėtingos kai kam atrodo ir konkurso sąlygos.

„Nors, manau, viskas aiškiai parašyta“, – svarsto, kad tai neturėtų būti kliūtis, Savivaldybės patarėjas.

Mažiau balų – mažiau lėšų

Priedangų daugiabučiuose įrengimui keliami keli reikalavimai.

Kaip aiškino J. Laurinavičius, patalpa turi būti ne mažesnė nei 30 kvadratinių metrų. Kuo ji didesnė, tuo daugiau gyventojų gali apsaugoti – tai atitinkamai vertinama ir konkurso balais.

Manoma, kad šį kriterijų turėtų nesunkiai atitikti dauguma miesto daugiabučių – didesniuose jų vien koridoriai užima daugiau ploto.

Priedangoje turi būti suolų atsisėsti, pačios patalpos – švarios, neužkrautos pavojingais ar kitokiais daiktais, kaip neretai pasitaiko rūsiuose.

Tarp reikalavimų – ir elektra, generatorius, avarinis išėjimas.

Daugiausia balų – 40 – skiriama už alternatyvų energijos šaltinį (generatorių), 20 balų – už du įėjimus (išėjimus), po 15 balų – už langų apsaugas nuo stiklo šukių ir elektros instaliaciją, po 5 balus – už tvarkingas, saugias patalpas ir įrengtus suolus.

Už atitinkančią visus šiuos kriterijus priedangą daugiabučių bendrija gauna 5 000 eurų prizą. Bet jei nėra, tarkime, avarinio išėjimo, skiriama suma, J. Laurinavičiaus teigimu, mažėja apie 1000 eurų.

Pernai taip nutiko vienai konkurse dalyvavusiai bendrijai, nespėjusiai įrengti tokio išėjimo.

Apskaičiuota, kad bent tris minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą įrengusi bendrija galėtų tikėtis 1 250 eurų prizo. Tiek Savivaldybė skirtų, jei priedanga paverstoje patalpoje būtų elektra, langų apsauga nuo stiklo šukių ir stovėtų suolai.

Tokia priedanga skirta slėptis iki kelių valandų.

Nugalėtojai bus paskelbti iki spalio 31 dienos. Daugiabučio bendrija turėtų įsipareigoti tokią priedangą išlaikyti ne trumpiau nei penkerius metus.

Tilptų tik ketvirtadalis

Panevėžio miesto savivaldybė pernai buvo viena pirmųjų, J. Laurinavičiaus žiniomis, sumaniusių tokiu būdu paskatinti daugiabučių bendrijas įsirengti priedangas. Skatinimas esą numatytas ir Kauno mieste, tačiau ten kiek kitokia tvarka, sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau investicijų.

Kauno rajone taip pat skiriama parama priedangoms įrengti.

Pasak J. Laurinavičiaus, kolegos iš Kėdainių, Rokiškio šiemet aktyviai domėjosi Panevėžio patirtimi, tad jis neabejoja, kad taip pat turi planų skatinti daugiabučių bendrijas.

Nors panevėžiečiai priedangas įrengia aktyviau, tokių vietų mieste vis dar trūksta.

J. Laurinavičiaus skaičiavimu, Panevėžio priedangose tilptų 13 082 gyventojai. Tai dvigubai daugiau nei pernai, tačiau toli gražu ne tiek, kad atitiktų reikalavimus. Pagal juos priedangose turi tilpti 60 procentų savivaldybės gyventojų, tai yra 51 959.

„Pagal bendrą gyventojų skaičių dabar priedangose tilptų 15,1 procento“, – konstatuoja J. Laurinavičius.

Pernai pradėjus konkursą, priedangos galėjo priglausti tik apie 6 procentus gyventojų.

Prireikus priimtų ir muziejus

Pernai konkurse dalyvavusios trys daugiabučių bendrijos papildė priedangų sąrašą – Nepriklausomybės aikštėje, Aukštaičių ir Parko gatvėse. Tačiau jame dominuoja miesto švietimo įstaigos: V. Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos, J. Miltinio gimnazijos, neseniai įtraukta ir R. Sargūno sporto gimnazija. Taip pat „Vilties“, „Vyturio“, A. Lipniūno, „Ąžuolo“, „Šaltinio“ progimnazijos.

Kaip priedangos būtų naudojami Dailės mokyklos, B. V. Kutavičiaus muzikos mokyklos rūsiai, Panevėžio mokymo centro patalpos Pilėnų gatvėje, Panevėžio kolegijos patalpos.

J. Laurinavičiaus teigimu, priedangos yra visose miesto mokyklose, turinčiose rūsius ir pusrūsius. Kadangi lopšeliuose-darželiuose jų praktiškai nėra, jie sąraše neatsidūrė.

Priedangų sąraše taip pat yra ir Panevėžio sporto centro rankinio salės Durpyno gatvėje rūsys, „Kalnapilio“ arena, „Stasys Museum“, autobusų stoties požeminė aikštelė, „Panevėžio energijos“ turima priedanga, taip pat tokios priedangos yra ir „Panevėžio gatvių“, „Grauduvos“ įmonėse, ir kt. Savivaldybės patarėjo žiniomis, į sąrašą įtrauktos ir dvi Turto bankui priklausančios patalpos Respublikos gatvėje, Savivaldybei priklausanti patalpa Ramygalos gatvės 15 daugiabutyje bei kitos.

Dar nepasirengusi

Kad esame dar nepasirengę užtikrinti visų gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų ar karo atveju, šį birželį pripažino Valstybės kontrolė.

Daugiau nei pusė savivaldybių neturi galimybių užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos priedangose. Jose trūktų vietos maždaug 361 000 žmonių.

Be to, priedangoms numatyti senos statybos statiniai, nevertinant jų techninių galimybių atlaikyti sprogimo bangą ir apsaugoti žmones nuo griūties.

Net 91 procentas šių patalpų nėra pritaikytos žmonėms su negalia.

Teisės aktuose numatyta, kad miesto savivaldybėse esančiose priedangose turėtų tilpti ne mažiau kaip 60 procentų gyventojų, rajonuose – 40 procentų.

Iš viso valstybė turi būti pasirengusi apsaugoti bent 1,5 mln. žmonių.

Tačiau Valstybės kontrolės duomenimis, 2024-ųjų pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 procentus gyventojų. Vadinasi, už jų ribų liktų daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių.

Kolektyvinės apsaugos statiniuose vietos trūktų maždaug 200 000 gyventojų.