Prie balsadėžių – politinė ruletė

Panevėžiečiai politinį laivą stipriai pasuko į kairę.

Bene pirmą kartą per Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius visose trijose Panevėžio krašto rinkimų apygardose į antrąjį turą išreitinguoti socialdemokratai.

Kai kurie jų pripažino nė patys nesitikėję, kad parlamentaro mandatas taps kone ranka pasiekiamas.

Meta pirštinę seimūnams

Aukštaitijos apygardoje, apimančioje didžiąją dalį Panevėžio rajono ir dalį miesto, į antrąjį turą patekusiai parlamentarei valstiečių atstovei Guodai Burokienei teks gerokai pasistengti dėl rinkėjų pasitikėjimo varžantis su kol kas daugiau balsų gavusia rajono Tarybos nare socialdemokrate Modesta Petrauskaite.

Nevėžio apygardoje seimūnas konservatorius Bronislovas Matelis prasiveržė į antrąjį turą, kur jo laukia didesnį rinkėjų balsų kraitį susikrovęs miesto Tarybos narys socialdemokratas Ramūnas Vyžintas.

Tačiau šių rinkimų didžiausia intriga – Panevėžio vakarinėje apygardoje. Joje daugiausia balsų surinkęs konservatorius, miesto Tarybos narys, švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas dar nežino, su kuo stos į dvikovą dėl mandato Seime – į antrą vietą rinkėjų švystelėtu socialdemokratu Andriumi Busila ar tik devyniais balsais nuo šio atsilikusiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovu seimūnu Deividu Labanavičiumi. Vos dėl kelių balsų į antrąjį turą nepatekęs valstietis jau pateikė prašymą perskaičiuoti balsavimo biuletenius.

Spaudė rankas

Iš trijų Panevėžio krašto apygardų greičiausiai balsai suskaičiuoti didžiausioje – Aukštaitijos, apimančioje 35-ias rinkimų apylinkes Panevėžio rajone ir mieste.

Kas pateko į antrąjį turą, buvo aišku dar iki 23 val.

Nors visi balsai baigti skaičiuoti jau po vidurnakčio, lyderių dvejetas nebepasikeitė.

Po poros savaičių, spalio 27-ąją vyksiančiame antrajame ture dėl vietos Seime varžysis socialdemokratė rajono Tarybos narė M. Petrauskaitė, kurios kraityje – 3656 balsai, ir parlamentarė valstietė G. Burokienė, pelniusi 2750 rinkėjų pasitikėjimą.

Viena jauniausių Lietuvoje tarybos narių M. Petrauskaitė teigia, jog tokios varžovės ir tikėjosi.

„Kitaip ir negalėjo būti. G. Burokienė kandidatavo iš Seimo narės pozicijos. Turi labai daug nedaryti, kad iš tokios pozicijos nepatektum į antrą turą. Jai buvo lengviau nei man“, – teigia M. Petrauskaitė.

Aukštaitijos apygardoje dėl Seimo nario mandato į dvikovą stosiantys LVŽS ir socialdemokratai ideologiškai panašios partijos, daugelį metų Panevėžio rajone kartu dirba valdančiojoje daugumoje.

M. Petrauskaitė svarsto, kad tokioje situacijoje rinkėjas gali vertinti kandidatų ne politinę priklausomybę, o asmenybes.

„Mano rezultatas ne nuo plakato pasiektas, aš ėjau ir kiekvienam spaudžiau ranką, tą dariau pati, o ne seniūnų komanda ėjo kabinti mano plakatų. Mūsų skirtumas yra asmenybėje“, – sako kandidatė į Seimo narius.

Jos varžovė G. Burokienė vakar buvo nepasiekiama. Seimo narė atsiuntė žinutę, jog išvykusi į komandiruotę.

Tikėjosi stipresnio varžovo

Antrajame rinkimų ture paaiškės, ar Nevėžio apygardos rinkėjai pratęs darbo sutartį su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovu parlamentaru Bronislovu Mateliu.

Trečios kadencijos Seime siekiančiam konservatoriui iššūkį meta miesto Tarybos narys, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas. Pirmajame ture jį palaikė 3260 rinkėjų, o tai vos 62-iem daugiau, nei balsavo už B. Matelį.

R. Vyžintas prisipažįsta: toks B. Matelio rezultatas jam atrodo keistas.

„Debatuose matėme labai stiprių ir protingų kandidatų, kurie žiniomis, kompetencija, teisės išmanymu, valstybės reikalų suvokimu ir diplomatija pasirodė visa galva aukščiau už B. Matelį

Jis kalbėjo tik apie tai, kaip nori dirbti Etikos komisijoje. Bet B. Matelis antrą kadenciją yra Seimo narys ir jau turi žinomumą. Nieko nedirbdamas Seime vis tiek esi matomas, tavo pavardė žiniasklaidos priemonėse šmėžuoja dažniau nei kitų kandidatų“, – svarstė R. Vyžintas.

Socialdemokratas sako turintis vilčių, jog antrajame ture sulauks beveik visų politinių jėgų rinkėjų palaikymo.

„Išskyrus tos, kuri šiuo metu labai smarkiai atsibodusi už savo švietimo reformas, eiles medicinoje“, – pareiškė socialdemokratas.

Kaip favoritus mato kairiuosius

B. Matelis teigia davęs 90 proc. tikimybę, kad pateks į antrąjį turą. Tačiau, anot jo, sunku buvo prognozuoti varžovą.

„R. Žemaitaičio partija įsikirto ir buvo nežinia, kiek ji gali padaryti korekcijų. Mano matymas gal kiek ir pasiteisino. A. Furs („Nemuno Aušra“ kandidatas – aut. past.) užėmė trečią vietą, nepaisant to, kad teistas už narkotikų gabenimą. Yra kaip yra“, – sako konservatorius.

Pasak B. Matelio, ir jis, ir partijos kolega Ignas Gaižiūnas Panevėžio vakarinėje apygardoje turi šansų antrajame ture, visgi, sutinka konservatorius, visose trijose Panevėžio krašto apygardose favoritai yra socialdemokratai.

„Istorija rodo, kad antrame ture vienijamasi prieš konservatorius. Visgi sunku prognozuoti, kaip elgsis kita minia. Nemažai rinkėjų nenorės, kad valdančiojoje daugumoje būtų R. Žemaitaičio partija, o socialdemokratai ir S. Skvernelis jo atžvilgiu pradėjo minkštėti“, – galimybę užsitikrinti trečią kadenciją Seime mato B. Matelis.

Rinkimų naktį ramiai miegojo

Aršiausia kova dėl kelialapio į antrąjį rinkimų turą virė Panevėžio vakarinėje apygardoje. Daugiausia balsų surinkęs konservatorius Ignas Gaižiūnas iki paskutinio suskaičiuoto balsavimo biuletenio nežinojo savo varžovo.

Tik pirmadienio paryčiais apygardoje susumavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad su juo į kovą dėl vietos Seime stos socialdemokratas, Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila.

Į antrąjį turą jis prasiveržė vos per plauką, tik devyniais balsais aplenkęs trečioje vietoje likusį LVŽS atstovą Seimo narį D. Labanavičių.

Atsivėrusi galimybė patekti į Seimą, regis, buvo netikėta ir pačiam A. Busilai. Kandidatas pasakoja net nelaukęs balsavimo rezultatų ir ramiai nuėjęs miegoti.

„Dauguma prognozavo, kad antrame ture varžysis I. Gaižiūnas ir D. Labanavičius. Prisiklausęs tokių galvojimų nebuvau užtikrintas, kad man antras turas nusimato“, – neslepia socialdemokratas.

Visgi dabar A. Busila svarsto, kad jo ir konservatoriaus šansai antrajame ture apylygiai.

„Manau, Seimo nario mandatas pasiekiamas ir man“, – nusiteikęs socialdemokratas.

Partijos vilčių nelaidoja

I. Gaižiūnas sako tikėjęsis pirmajame ture išsiveržti į priekį.

Konservatorius teigia ir antrajame matantis realius šansus laimėti.

„Ne kartą iš panevėžiečių esu girdėjęs, kad jie jau apsisprendę, už ką balsuos pirmame ture, bet antrajame neatmeta, kad atiduos balsą už mane. Manau, turiu labai realius šansus laimėti, ypač turint omeny, kad mano dabartinis konkurentas (socialdemokratas A. Busila – aut. past.) nėra aktyvus Panevėžio politiniame gyvenime. Matyt, mažai kas jį yra matę, turbūt iš inercijos buvo balsuojama už socialdemokratus“, – varžovą įvertino I. Gaižiūnas.

Konservatorius teigia neatmetantis ir galimybės TS-LKD po rinkimų formuoti Seimo valdančiąją daugumą.

„Partijos, kurios skuba skelbti savo laimėjimą, nesielgia išmintingai neįvertinusios, kad rinkėjai dar turi tarti žodį antrame ture“, – vilčių dešiniesiems išlaikyti valdžią nelaidoja I. Gaižiūnas.

Balsus perskaičiuos

Vilčių Seime sustiprinti silpnas LVŽS pozicijas negesina ir parlamentaras D. Labanavičius. Dar rinkimų naktį jis įteikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Panevėžio vakarinės apygardos komisijai perskaičiuoti balsus.

„Puikiai žinome, kad vėlyvą naktį skaičiuojant gali būti padaryta žmogiškų klaidų. Dėl tikslumo reikia pailsėjus šviežiomis galvomis perskaičiuoti“, – šansą patekti į antrąjį turą pasilieka D. Labanavičius.

Valstiečių atstovas teigia, jog Panevėžyje stabilų elektoratą turinčių konservatorių kandidato patekimas į antrąjį turą nebuvo netikėtas. Tačiau dėl antrosios vietos manė pasivaržysiantis ne su socialdemokratu, bet rinkimų naujokės „Nemuno Aušros“ kandidatu.

Neišgąsdino nė kokainas

Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno Aušros“ vienmandatininkams Panevėžyje rinkimai baigėsi. Tačiau ir nepatekę į antrą turą jie pasiuntė stiprų signalą partijoms.

Panevėžio vakarinėje apygardoje aušrininkų atstovas Julius Limantas iš 11-os kandidatų liko ketvirtas, aplenkęs ir buvusį Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių, ir mieste žinomą advokatą, ir buvusį miesto Tarybos narį.

Aukštaitijos apygardos rinkėjai čia Seimo nario mandato siekusį „Nemuno Aušros“ kandidatą iš Kauno Genadijų Vorobjovą reitingavo taip pat į ketvirtą vietą. Jam už nugaros liko net trys žinomi vietos politikai – Panevėžio rajono tarybos nariai.

Visgi aštriausiai rinkėjų poziciją iliustruoja „Nemuno Aušros“ kandidato Nevėžio apygardoje Aleksandro Furso sėkmė. Panevėžiečiai šį jiems naują veidą mestelėjo į trečią vietą, už jo palikdami ir Savivaldybės Teisės skyriaus vedėją, ir filosofą mokslų daktarą, ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoją. Beveik 2000 rinkėjų už A. Fursą atidavė balsus, numoję ranka, kad renkamas Seimo narys baigęs tik Karsakiškio Strazdelio pagrindinę mokyklą. Panevėžiečių rinkėjų, dar prisimenančių kriminalinius laikus, miestui ilgam užklijavusius Čikagos etiketę, neišgąsdino nė tai, kad A. Fursas šių metų gegužę išgirdo teismo nuosprendį už bandymą įsivežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino.

Atsakomybė partijai ir rinkėjams

Viena pirmųjų A. Furso asmenybe susidomėjusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad nebe pirmą kartą teismų sprendimai ne tik nedomina kai kurių rinkėjų, bet dargi kaip tik paskatina balsuoti už nuteistuosius.

„Konstitucinio teismo išvada, kad R. Žemaitaitis yra sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, irgi neatbaidė, o dar kaip tik paskatino kai kuriuos rinkėjus balsuoti už jo partiją“, – dėmesį atkreipė politologė.

Anot jos, A. Furso atvejis įrodo, kad ir išsilavinimas ne visiems rinkėjams yra esminis kriterijus balsuojant.

„Bandžiau įsivaizduoti, kaip sektųsi A. Fursui Seime, ką jis žino apie Seimo statutą, įstatymų leidybą. Turiu pasakyti, kad neturėjau labai daug iliuzijų, jog būtų profesionalus politikas. Man kyla klausimas, kodėl jis ėjo į politiką ir kodėl pati partija manė, kad jis tinkamas kandidatas dirbti Seime. Net ne savivaldoje, o iš karto Seime“, – sako R. Urbonaitė.

Toks rinkėjų abejingumas, atkreipia dėmesį politologė, stebimas jau seniai.

„Prisiminkime Viktorą Uspaskichą. Jis politiniame žemėlapyje buvo 20 metų ir per tą laiką pridaręs labai daug dalykų, kalbant apie juodąją buhalteriją, teismus. Tad naujų tendencijų nelabai ir matome“, – mano R. Urbonaitė.

Nors, anot jos, negalima nuvertinti rinkėjų atsakomybės, vis dėlto pirmiausia ji tenka partijoms.

„Ir mano žvilgsnis krypsta ne tik į šią („Nemuno Aušrą“ – aut. past.), bet ir visas kitas, kurios nevengia pasiūlyti labai kontroversiškų kandidatų“, – sako R. Urbonaitė.