Vos už penkiasdešimties kilometrų nuo Panevėžio stūkso dvaras, menantis Lietuvos prezidento Antano Smetonos laikus.
Dvaro istorija prasidėjo kartu su A. Smetonos 60-ies metų jubiliejumi, kaI prezidentas gavo dovanų sklypą savo gimtajame kaime. Ant Lietuvos žmonių dovanotos žemės pastatus suprojektavo architektas Feliksas Vizbaras.
Nors gyvenamasis pastatas buvo įrengtas labai moderniai, tačiau Smetonų šeimyna vakarieniaudavo žvakių ir liktarnių šviesoje – elektros jie dar neturėję. Pirmasis prezidentas pokylių ne itin mėgdavęs, jis mieliau leisdavęs laiką su knyga. Tačiau ponia Sofija Smetonienė puikiai mokėjo pasirūpinti svečiais. Ji žinojo, kaip valgo, rengiasi ar stalus serviruoja Londone, Paryžiuje ir kituose miestuose, todėl savo svetingumu užsienio svečius mokėjusi nustebinti. Tiesa, S. Smetonienė buvo itin azartiška moteris ir labai mėgusi lošti kortomis su dvare apsilankančiais svečiais. Tokie pasakojimai nugulę istorijos puslapiuose, tačiau jau niekas nebegali paliudyti, kokias linksmybes iš tiesų matė A. Smetonos šeimos rezidencijoje stovinčio dvaro sienos.
Neatitrūksta nuo Lietuvos
Šeštadienio vakarą Antano Smetonos šeimos rezidencija alsavo itališka dvasia bei skoniais. Ją ramybe alsuojančiai oazei įkvėpė Romoje ilgą laiką gyvenantys buvę žurnalistai, aukštosios mados ir aukštosios gastronomijos žinovai Paulius ir Jurgita Jurkevičiai, į Lietuvą grįžtantys maždaug kas tris mėnesius. Jie į baltai pasipuošusią A. Smetonos šeimos rezidenciją atvyko su savo atžalomis.
Jurkevičių dukra Barbora ilgą laiką buvo susijusi su šokio pasauliu. Ji dvylika metų lankė profesionalią baleto studiją ir J. Jurkevičienė labai tikėjosi, jog dukra išpildys jos svajonę – taps balerina. Tačiau mergina pasirinko kitą gyvenimo kelią ir šiuo metu studijuoja politikos mokslus.
Vienintelis iš Jurkevičių šeimos narių, sūnus Simonas, gyvena Lietuvoje. Jis tautiečius Vilniuje moko italų kalbos.
Smetonos rezidencijoje degustacinę vakarienę surengę Jurkevičiai šį kartą sujungė su mada. Pasak J. Jurkevičienės, tai proga prisiminti, jog ji yra dizainerė, o ne gastronomijos specialistė ar knygų rašytoja.
Vakaro karalius aštuonkojis
Į itališką vakarą susirinkusius svečius J. Jurkevičienė vaišino gurmaniškais patiekalais, kurių pagrindinis ingredientas buvo alyvuogių aliejus. Jurkevičių, kaip ir italų, virtuvė be šio produkto neįsivaizduojama. P. Jurkevičius yra tikras alyvuogių aliejaus ekspertas. Šiam produktai jis paskyręs ištisą knygą. Vyras į A. Smetonos šeimos rezidenciją susirinkusiems svečiams pasakojo apie šio Italijos virtuvės karaliaus naudą, mokė atskirti jų skonius.
Rezidencijoje surengtos vakarienės pagrindiniu akcentu tapo aštuonkojis, patiektais su baravykais.
Pasak J. Jurkevičienės, aštuonkojį pagaminti yra nemažas iššūkis ne tik dėl jo dydžio, bet ir stiprių raumenų.
„Aštuonkojų medžioklė yra mėgstamiausias Italijos moterų sportas“, – juokavo žinovė.
Prieš ruošiant aštuonkojį svarbiausia atpalaiduoti jo raumenis. Dėl to Graikijoje moliuskas yra daužomas į uolas.
„Italai smurto nemėgsta, todėl jie aštuonkojį nugali kitokiu būdu. Jie moliuską įmetą į maišelį, į kurį pripila jūros vandens, ir taip išbalansuoja jo vestibiuliarinį aparatą. Tokiu būdu aštuonkojis atsipalaiduoja, o tada jau galima pradėti gaminti“, – kulinarijos paslaptimis dalinosi J. Jurkevičienė.
Žurnalisto darbas atveria vartus
P. ir J. Jurkevičiai yra Italijos užsienio žurnalistų asociacijos „Associazione della Stampa Estera in Italia“ nariai. Jai priklauso daugiau nei 500 žurnalistų iš viso pasaulio.
„Žurnalistai yra vežiojami po garsiausius Italijos ūkius. Mes su vyru šią šalį išmaišėme taip, jog ją geriau pažįstame nei Lietuvą. Džiugu, kad Italiją pažinome per gastronomiją ir skonius“, – kalbėjo J. Jurkevičienė.
Šiuo metu, anot jos, Italijos virtuvėje madingi avinžirniai. Garsiausi šalies virtuvės šefai šias kruopas įvairiausiais būdais stengiasi įtraukti į valgiaraščius.
„Visos Italijos virtuvės prioritetas yra sveikata“, – pabrėžė gastronomijos ekspertė.
Ne veltui italai yra daugiausiai Europoje vandens suvartojanti tauta. Šiam gyvybės šaltiniui jie pinigų negaili.
„Italai negeria vandens iš čiaupo ar filtruoto, bet perka patį brangiausią, nes galvoja, jog tokiu būdu investuoja į save“, – tvirtino J. Jurkevičienė.
Knygos – it iš gausybės rago
Visai neseniai dienos šviesą išvydo J. Jurkevičienės knyga „Stilingi egoistai“. Jurkevičių šeima išleidžia jau ne pirmąjį leidinį. P. Jurkevičiaus išleistų knygų skaičių jau būtų sunku įvardinti, tačiau sustoti jis nežada ir šį kartą į Lietuvą atvyko vėl su nauja knyga.
Vieną iš leidinių, knygą „Sava Roma“, kūrė visa šeima. Prie jos rašymo daug prisidėjo sūnus Simonas, kuris savo žiniomis dalinosi apie Italijos architektūrą ir istoriją.
Moteris atskleidė, jog jos pirmoji knyga turėjo vadintis „Maschio italiano“, tačiau šis pavadinimas likęs tik knygos kamputyje, o pasirinktas labiau suprantamas tautiečiams.
„Šioje knygoje galima rasti dvidešimt vyrų italų paslapčių, atskleidžiančių, kuo jis įdomus ir išskirtinis“, – akcentavo J. Jurkevičienė.
Nors daugelis gali pamanyti, jog knyga kalba apie stilių, tačiau leidinys ne vien apie madą. Joje pasakojama ir apie italų santykius šeimoje, netgi intymias jų gyvenimo paslaptis, bei kitas svarbias vyrų pasaulio detales.
„Italai yra stilingumo pavyzdys visam pasauliui. Apie dešimt paslapčių yra susijusių su drabužiais bei jų dėvėjimo būdus“, – sakė J. Jurkevičienė,
Anot jos, vyras neturi būti per daug stilingas, gražus ar egoistas. Svarbiausia jo užduotis gyvenime – būti geru partneriu.
Šią knygą Jurkevičiai skyrė dukrai Barborai, kurios gyvenimo partneris italas. J. Jurkevičienė juokiasi, jog mergina visada prieštarauja, kai mama lygindama vyrus pliusus sudeda į italų pusę.
„Kartą Italijos ambasadoje pristatant savo knygą man didžiulę geltonų tulpių puokštę įteikė vyras. Jis visą vakarą galantiškai bendravo su moterimis. Ir dukra manęs paklausė: „Kas buvo tas vyras: lietuvis ar italas?“, – pasakojo J. Jurkevičienė. – Jis buvo lietuvis“.
