Pretendentų į Studijų rėmimo fondo pinigus vis daugėja

Pirmajame šių metų rajono Savivaldybės studijų rėmimo
fondo komisijos posėdyje apsvarstyti devyniolikos pretendentų į fondo paramą
prašymai. Komisija, vadovaujama vicemero Vytauto Rapolo Gritėno, nutarė vienoda,
penkių šimtų litų, suma paremti visus prašančiuosius. Iš viso susidarė devyni
tūkstančiai penki šimtai litų.

Visiems – po penkis šimtus

Didžioji dauguma prašiusiųjų, trylika pretendentų, būtent ir norėjo penkių šimtų litų paramos. Tačiau Kauno technologijos universitete vadybą ir administravimą studijuojančios dvi kandidatės užsiprašė vieno tūkstančio šešių šimtų litų. Buvo prašomos ir tūkstančio, daugiau kaip tūkstančio, pusantro tūkstančio litų sumos.

Penkių šimtų litų paramą gavo dvylika dieninių skyrių studentų, keturi neakivaizdininkai, du vakarinių skyrių studentai ir vienas kvalifikaciją keičiantis mokytojas. Vidutinės studijuojančiųjų šeimos pajamos vienam šeimos nariui yra menkos – nuo šimto penkių iki trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių litų.

Ir palyginti nedidelė penkių šimtų litų parama kai kuriems pretendentams pasirodė esantys fantastiški pinigai. Į Studijų rėmimo fondo sekretoriaus Valdo Subatavičiaus kabinetą atėjusi studentės iš Gustonių mama entuziastingai sakė, kad “pasisekė užšokti ant turtingo fondo posėdžio”.

Moteriai tik nelabai patiko tai, kad paramai skirtų lėšų studentai negali pasiimti grynaisiais pinigais: pirmiausia pateikiami dokumentai, įrodantys kam panaudoti pinigai, o jau paskui gali naudotis fondo paskirtomis lėšomis. “Aišku, pirmiausia mamytė turi sumokėti, o paskui jau laukti pinigų”, – keliamus reikalavimus apibendrino studentės mama.

Fondo lėšų padaugėjo

Rajono Savivaldybės studijų rėmimo fondas veikia nuo 1999 metų. Pirmuoju fondo pirmininku buvo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus. Prieš kelerius metus, fondui pradėjus remti studijuojančius Savivaldybės valdininkus, kilo skandalas. Nuo to laiko fondas pakeitė paramos teikimo prioritetus ir daugiausia dėmesio skiria dieninių kursų studentams. Nors iki skandalo lėšos būdavo skirstomos pusiau: penkiasdešimt procentų dieninių kursų studentams, penkiasdešimt – neakivaizdininkams ar persikvalifikuojantiesiems.

Pasak V.Subatavičiaus, iki 2004 metų fondo sąskaitoje nuolat būdavo penkiolika tūkstančių litų. Pernai fondo lėšos išaugo iki septyniolikos tūkstančių litų. Šiemet fondas studijoms remti galės panaudoti dvidešimt tūkstančių litų.

Pernai paramos prašė aštuoniasdešimt žmonių, keturiasdešimt aštuoni iš jų buvo paremti. Studijuoti norintieji prašė juos paremti nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų siekiančiomis sumomis. Tačiau jiems teko nuo dviejų iki penkių šimtų litų. Pernai paremti keturiasdešimt dieninių kursų studentų ir aštuoni dirbantys pedagogai.

Patys aktyviausi ir įtartiniausi – priemiesčių studentai

Studijų rėmimo fondas posėdžiauja kartą per ketvirtį. Antrojo ketvirčio posėdis vyks balandžio mėnesį. Jo tikslas – išdalyti studijuojantiesiems tūkstantį litų. Jau yra gauti keli prašymai. Trečią ketvirtį, pačiame atostogų įkarštyje, fondas neposėdžiaus. Susirinks ketvirtajame ketvirtyje, spalio mėnesį, kad ir vėl išdalytų devynis tūkstančius penkis šimtus litų.

Skiriant paramą, pirmenybė teikiama socialiai remtinų šeimų studentams. Tačiau Studijų rėmimo fondo nariai nėra garantuoti, ar gavęs paramą studentas grįš dirbti į Panevėžio rajoną. Ypač įtartinai atrodo Panevėžio miesto priemiestinių gyvenviečių jaunimas, baigęs Panevėžyje vidurines mokyklas ar gimnazijas. Norint turėti tvirtesnes garantijas, studentą tektų nuolat remti ketverius penkerius metus, kad būtų galima sudaryti sutartį.

Paklaustas, ar atsižvelgiama į paramos prašančių studentų pažangumą, V.Subatavičius teigė, jog studento pažangumo vidurkis turi būti mažiausiai septyni balai. Miesto Savivaldybės studijų rėmimo fondas pažangumo kartelę pakėlęs dar aukščiau: iki devynių balų. Pasak V.Subatavičiaus, kiekvienais metais nuolat daugėja į paramą pretenduojančių studentų. Bet čia aktyviausi yra priemiestinių Vyčių, Velžio, Dembavos ir kitų gyvenviečių jaunimas. Remiami neakivaizdininkai mokytojai dažnai persikvalifikuoja – pakeičia specialybę. Fondas parėmė nemažai socialinių pedagogų, kurių rajono mokykloms trūksta.

Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image