Panevėžio apskrityje viešėjusi žemės ūkio ministrė
Kazimira Prunskienė, atsakingi ministerijos ir Vyriausybės darbuotojai, Seimo
nariai Viktoras Rinkevičius, Antanas Matulas ir Jonas Juozapaitis, sužinoję apie
liepos 30-ąją praūžusio škvalo su ledais padarinius, teigė, kad valstybė privalo
ieškoti lėšų žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti. Apskrities
savivaldybėse sudarytos komisijos jau gavo daugiau kaip 350 nukentėjusiųjų nuo
stichijos pareiškimų ir, pirminiais duomenimis, nuostoliai siekia 3-4 milijonus
litų. K.Prunskienė pripažino: premjeras Algirdas Brazauskas neišsiaiškinęs
situacijos pareiškė, kad žemdirbiams nuostoliai nebus atlyginti, ir pažadėjo jam parvežti visiškai ledų išlukštentų žieminių rapsų puokštę.
Nuostoliai ir papildomas darbas
Ministrė K.Prunskienė sakė turėjusi informacijos apie per Panevėžio apskritį praūžusį škvalą su ledais, bet prisipažino nesitikėjusi tokio totalaus pasėlių sunaikinimo. Anot jos, kai kur derlius sunaikintas 70-80, o kai kur – 100 procentų. Ministrę labiausiai šiurpino visiškai ledų iškulti žieminių rapsų laukai.
Jų savininkai patyrė ne tik nuostolių: jiems teks kaip nors atsikratyti stichijos iškultų ir į žemę patekusių rapsų sėklų. K.Prunskienė per susitikimus su gyventojais matė ne tik sunaikintus pasėlius, bet ir nukentėjusius pastatus, automobilius, žemės ūkio techniką. Žmonės pasakojo bandę kuo nors uždengti daržoves, techniką, tačiau krintant vištos kiaušinio dydžio ledams supratę, kad ką nors pakeisti beviltiška.
Valstybė pajėgi kompensuoti nuostolius
Pabuvusi stichijos nuniokotuose ūkiuose, vėliau Panevėžio rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime su apskrities viršininke Gema Umbrasiene, apskrities savivaldybių ir jose sudarytų komisijų vadovais, nukentėjusiais ūkininkais, ministrė K.Prunskienė sakė, kad labiausiai nukentėjo Kupiškio rajono ūkininkai, ten pasėliams padaryta žala siekia 1,6 mln. Lt. Iš šio rajono gauta apie 200 pareiškimų, iš Panevėžio rajono – 104 pareiškimai, Rokiškio rajono – apie pusšimtį, iš Biržų ir Pasvalio vietovių – po kelis pareiškimus. Ministrės teigimu, žemdirbių patirta žala gali siekti 4 mln. Lt. Ji tikino, kad valstybė turėtų kompensuoti nors dalį patirtų nuostolių, nes 2-3 mln. Lt valstybei nebūtų nepakeliama našta, o negavę paramos nukentėjusieji bankrutuotų.
Pasėlių niekas nedraudžia
“Pasėlių draudimas yra labai svarbus, bet draudimo firmos jų nedraudžia, nes yra didžiulė rizika ir mažai juos draudžiančiųjų,- teigė K.Prunskienė.- Galbūt artėja laikas, kai reikia pamąstyti apie privalomąjį pasėlių draudimą. Draudimo apimtys turėtų būti didžiulės, todėl turėtų mažėti tarifai. Kompanijos nenori drausti pasėlių ir dėl to, kad žemės ūkio veiklos rizika per pastaruosius metus padidėjo dešimt kartų. Turtingose valstybėse, kaip Vokietija, Austrija ar Prancūzija, draudimas yra suprantamas dalykas, bet mūsų žemdirbiai to neišgali padaryti, nes jiems tektų atiduoti visą pelną”. K.Prunskienė atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip 200 ha žemės turintis ūkininkas drausdamas pasėlius būtų turėjęs sumokėti daugiau kaip 300 tūkst. Lt. Ministrė atkreipė dėmesį ir į žemdirbių savitarpio pagalbos fondų steigimo svarbą.
Viską spręs Briuselis
K.Prunskienė buvo įsitikinusi, kad valstybė turi kompensuoti nors dalį žemdirbių patirtų nuostolių, bet tam dar turi pritarti Briuselis. Todėl nukentėjusieji paramos gali tikėtis ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių. Ministrė sakė, kad prie nuostolių atlyginimo turėtų prisidėti ir savivaldybės, bet Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pažymėjo, kad nukentėjo ne tik pasėliai. Pasak jo, savivaldybės galėtų prisidėti kompensuodamos pastatams ir technikai padarytą žalą. Bet savivaldybių biudžetai subalansuoti ir norint duoti vieniems reikia lėšas atimti iš kitų.
Baisiau, nei tikėjosi
Žurnalistams pasiteiravus, ar po išvykos į stichijos nuniokotus ūkius pavyks įtikinti premjerą A.Brazauską, kad parama žemdirbiams būtina, K.Prunskienė dar kartą prisipažino nesitikėjusi išvysti to, ką pamačiusi. Ji sakė niekada nemaniusi, kad ledai gali taip išlukštenti rapsus – jų ankštyse sėklyčių beveik neliko. Ministrė teigė premjerui kaip pavyzdį parvešianti tuščių rapsų puokštę, kad jis bent iš dalies suprastų, kad kai kur derlius visiškai sunaikintas.
K.Prunskienė neslėpė, kad pasėlių draudimas Lietuvoje yra embrioninės stadijos. Be to, ūkininkai draudimo firmų paslaugomis negali pasinaudoti dėl beprotiškai didelių tarifų. Ministrė teigė, kad draudimui gali būti panaudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, ir vylėsi, kad šioje srityje reikalai gerės.
Draudė, bet išmokų negavo
Kad draudimas žemės ūkyje visiškai neefektyvus, tik patvirtino Dembavos medelyno direktorė ir rajono Tarybos narė Vitalija Kuliešienė. Ji sakė, kad pernai medelynas buvo apdraudęs serbentynus, šalna vieną serbentyną nušaldė, bet įmonė draudimo išmokų negavo. Draudikai pareiškė, kad patys serbentų krūmai nenukentėjo, o uogos nebuvo draustos.
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis patarė savivaldybėje sudarytoms komisijoms vertinant nuostolius nukentėjusius pasėlius plotus suderinti su pateiktomis pasėlių deklaracijomis. Jis nurodė, kad vertinant nuostolius juos reikia skaičiuoti pagal per pastaruosius trejus metus gautą derlių.
Parama būtina
Seimo nariai V.Rinkevičius ir J.Juozapaitis buvo įsitikinę, kad žemdirbiams kompensacijos būtinos, nes jų neparėmus kai kurie ūkininkai bankrutuos. Parlamentaras A.Matulas pareiškė, kad premjero A.Brazausko pareiškimas buvo pernelyg skubotas ir nieko nepagrįstas. Be to, pasak jo, šalį valdo ne vienas žmogus. Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje išrinktas politikas buvo įsitikinęs, kad pinigų kompensacijoms galima paieškoti Ekstremalių situacijų ir kituose fonduose.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Ministrė K.Prunskienė premjerui kaip daiktinį įrodymą pažadėjo parvežti tuščių rapsų puokštę.
