Unikali lietuviškų pilių maketų paroda nepalieka abejingų. Tai – puikiausia istorijos ir meilės tėvynei pamoka. Ji leidžia prisiminti buvusią galingą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tautos didybę – ir maketus gaminusiems moksleiviams, ir parodos lankytojams.
Unikali paroda
Lietuvos moksleiviai kviečia pakeliauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais pramogų ir prekybos centre „Babilonas“ atidarytoje unikalioje parodoje. Žiūrovus pasitinka įstabaus grožio pilys ir tvirtos gynybinės molinės, keramzitinės sienos, medžiai, žirgai, samanos, kareiviai pakeltais kalavijais, pasirengę stoti į kovą. Iš vienos pilies žvelgia Barbora Radvilaitė su Žygimantu Augustu.
Maketai net ir mažai besidominčius šalies istorija parodos lankytojus verčia susimąstyti apie Lietuvą, kuri kadaise buvo galinga kunigaikštystė, apie jos garsius valdovus.
Tai didžiausia kada nors Lietuvoje eksponuota šalies mokyklų bendruomenių padarytų pilių maketų paroda. Pirmiausia ji rodyta Seime, Vilniaus ir Kauno karininkų ramovėse.
Praėjusiais metais buvo organizuotas respublikinis istorinis mokyklų konkursas-paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ (LDK pilių ir tvirtovių maketai). Konkurso-parodos pagrindiniai organizatoriai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) parko draugija, draugija „Pilis“, judėjimas „Aš – Lietuvai“.
Pramogų ir prekybos centre „Babilonas“ paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ bus eksponuojama tris mėnesius.
Sujungė fantaziją ir žinias
36 šalies mokyklų vaikai visus metus analizavo istorinius dokumentus, tyrinėjo pilių liekanas, tarėsi su istorikais, dailės mokytojais. Taip gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių maketai.
Štai M.K.Čiurlionio menų mokyklos keraminė Vilniaus pilis žiūrovus nukelia į Renesanso laikus, kai gyveno ir mylėjo B.Radvilaitė ir Ž.Augustas. Vaikai visa tai atgaivino: tai ir Ž.Augusto dovanotos gulbės Barborai, ir tiltukai, per kuriuos jie vienas pas kitą eidavo pasislėpę, ir miškai, ir pats kalnas.
Kijevo pilies maketą pagamino Pakruojo rajono Rozalimo vidurinės mokyklos moksleiviai.
Pagrindiniai konkurso tikslai buvo stiprinti vaikų ir jaunimo meilę Tėvynei per jos istorinės praeities, karybos pažinimą, tautiškumą, kantrybę ir pasiaukojimą. Konkurso-parodos organizatoriai stengėsi skatinti vaikų ir jaunimo bendravimą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą, aktyvią veiklą, orientuotą į galutinį tikslą.
Idėja surengti tokį konkursą kilo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijai. Ji kokioje nors gražioje vietoje, galbūt netoli Trakų, siekia sukurti pilių maketų parką. Tam reikia valstybės paramos, jos nesulaukta, tad draugija kol kas apsiribojo mokyklų konkursu.
„Domėjausi panašiais parkais visame pasaulyje. Supažindinau premjerą, Seimo narius su savo idėja – netoli Trakų kurti LDK miniatiūrinių pilių parką. Tačiau pastebėjau, kad niekas tuo neužsidegė. Dėl krizės reikalai nepajudėjo, todėl nutarėme apsiriboti mažesnio pobūdžio renginiu – šalies mokyklų konkursu „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“. Norėdami surengti konkursą įsteigėme LDK parko draugiją – asociaciją, kuri gali gauti paramą“, – atvirai kalbėjo vienas iš konkurso ir parodos iniciatorių LDK parko draugijos pirmininkas Algimantas Birbilas.
Sužavėjo istorija
A.Birbilas sako, kad idėjai atsirasti pradžią davė viešnagė Lucke – istorikai aplankė pilis, tvirtoves ir kilo klausimas, kaip tą paveldą populiariai pristatyti Lietuvoje.
Pašnekovas sako, kad paskelbus konkursą-parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ komandos privalėjo pateikti pasirinktos pilies ir jos teritorijos maketą.
„Medžiagos turėjo būti artimos originalui, – pasakoja vienas iš parodos iniciatorių LDK parko draugijos pirmininkas. – Konkurse dalyvavo daugiau nei 40 Lietuvos gimnazijų ir bendrojo lavinimo mokyklų.
Pranešimą išplatinau daugiau nei 1100 įstaigų – kviečiau dalyvauti konkurse, tačiau susidomėjo ne visos“.
A.Birbilas sako, kad žiūrėdami į moksleivių sukurtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių maketus galime didžiuotis savo šalies galybe.
„Pastangos yra didžiulės. Žvelgdamas į kai kuriuos maketus net nepasakysi, kad tai padarė vaikai, nemaža dalis yra labai profesionaliai padaryti“, – teigia A.Birbilas.
Turėjo priartėti prie tikrų
A.Birbilas sako, kad vertinimas buvo gana griežtas: pagrindiniai kriterijai – originalumas, atitikimas mastelius, buvusiai piliai, istoriniam laikotarpiui. Galėjo būti pavaizduota ir pilies teritorija.
Pirmą vietą pagal visus kriterijus laimėjo M.K.Čiurlionio menų mokykla. Tačiau prekybos centre to darbo pamatyti žiūrovai negalės, nes jį dar reikia įstiklinti.
„Tai – nuostabus maketas: ir iškilę medeliai, ir figūrėlės. Jų neverta rizikuoti statyti atviroje erdvėje, nes bet kas gali pasiimti“, – paaiškina pašnekovas.
Antrą vietą laimėjo Rozalimo (Pakruojo r.), mokykla – kūrė Kijevo pilies (XVI–XVII a. – didžiausios to laikotarpio LDK pilies, turinčios 15 bokštų) maketą. Trečią vietą – Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras Vilniuje. Jo darbas – Liubčios pilies (Baltarusija) maketas. Ketvirta vieta atiteko Panevėžio „Šaltinio“ mokyklai už Jazloveco pilies Ukrainoje maketą.
Trakų pilies maketą sukūrė Akmenės gimnazija, – praktiškai pusę metų dirbo vienas dvyliktokas, padedamas draugo.
A.Birbilas teigia kalbėjęsis su dviem Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos patarėjais apie galimybę parodyti parodą toje šalyje.
„Jie buvo sužavėti, daviau savo telefono numerį“, – sako pašnekovas. A.Birbilas pažymi, kad paroda gali būti demonstruojama ir prie ambasados Kijeve. Jis planuoja siųsti maketų nuotraukas.
„Galbūt jaunuolių pilių maketus pamatys ir daugiau žmonių“, – viliasi pašnekovas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
