Praūžusi audra paliko be stogo (fotogalerija)

Praslinkusi audra Panevėžio rajone daugiausia žalos pridarė Raguvai.
Vėtra nepagailėjo ne tik storų medžių. Dviejų aukštų mūrinio namo gyventojai liko visiškai be stogo virš galvos. Didžiulis vėjas jį tiesiog nustūmė į šoną, apardė ir patį namą.

Tokį pragarą išgyvenę šeimininkai guodžiasi bent patys likę gyvi ir sveiki.
Vietiniai pažymi, kad šėlstanti stichija miesteliui dar buvo gailestinga – medžiai virto tarsi stengdamiesi nepridaryti žmonėms didelių nuostolių.

Vėjo gatvėje – pragariškas šėlsmas

Raguvos miestelyje penktadienio rytą riaumojo pjūklai.
Raguviškiai tvarkė baisios audros padarinius: pjaustė kiemuose, kapinėse nuvirtusius medžius, šlavė nuplėštas smulkesnes šakeles, skubėjo lopyti kiaurus ūkinių pastatų stogus.
Pačiame miestelio pakraštyje stūksantis dviejų aukštų dvibutis mūrinukas visai liko be stogo. Aplink namą mėtėsi nutraukti elektros laidai, nulaužtos medžių šakos. Kritusi stogo konstrukcija visiškai užtvėrė vieną įėjimą į kiemą.
„Mums vieniems Raguvoje taip smarkiai kliuvo“, – atsidūsta Justina Urbonienė.
Simboliška, tačiau labiausiai nukentėjęs nuo audros namas stovi Vėjo gatvėje. Pasak vietinių, toks vardas gatvei ir suteiktas dėl to, kad šią vietą nuolat košia vėjai.
J. Urbonienė pasakoja, kad prasidėjus stipriai audrai, vyras išėjo į saugesnę vietą pervaryti prie ūkinio pastato stovėjusio automobilio.
„Tik pamačiau, kad jis susiėmė už galvos ir nubėgo į pavėsinę. O tada viskas pradėjo nuo viršaus kristi“, – tą baisų ketvirtadienio vakarą pamena moteris.
Nelikus stogo, lietus pradėjo kliokti per lubas.
Šeima namų nebuvo apdraudusi.
„Kažkaip tvarkysime iš paskutiniųjų“, – sako J. Urbonienė.
Anot jos, remontas tikrai nebus pigus. Uždengti vėtros tiesiog nupūstą stogą kainuos apie 25–30 tūkst. eurų.
„Kiek buvo tų audrų, niekada tokių nuostolių nebūdavo. Mūras tvirtas, bet, pasirodo, ir mūriniai namai byra“, – kalbėjo šeimininkė.

Laukia draudikų

Kitame to paties namo gale gyvenanti Olga Kušpit sako ketvirtadienį po audros paskambinusi ir rajono merui Antanui Pociui pasiteirauti apie paramą.
Anot moters, situacija nepavydėtina. Tiek pinigų, kiek reikės uždengti stogui, jiems, minimalią algą uždirbantiems, atrodo tolimi kaip kosmosas, svarbiausia sudurti galą su galu.
Laimei, savąją namo dalį ji apdraudusi.
Kokią draudimo išmoką gaus, dar nežino. Įvertinti padarytos žalos draudimo atstovai turėjo atvažiuoti penktadienį vakare.

Be vandens, elektros ir be šilto maisto

O. Kušpit pasakoja ketvirtadienio pavakare grįžusi iš darbo vedžiojo šunį, kai jos dėmesį atkreipė nuo Šiaulių pusės atslenkantis juodas debesis.
Ruošdamasi artėjančiai audrai, ką galėdama kieme aprinko, automobilį pastatė užuovėjoje.
„Pro langą pamatėme, kad nukrito vienas šiferio lapas ir pradėjo pas mus bėgti vanduo. Maniau, kad tą vieną lapą ir nuplėšė“, – kad namas liko visiškai be stogo, nė neįtarė O. Kušpit.
Didelio garso, pasak jos, ir nebuvo – griūvančio stogo trenksmą užgožė siautėjusi gamtos stichija.
Pasiskambinusi kaimynei J. Urbonienei, moteris išgirdo, kad stogo nebėra.
O nurimus audrai, savo akimis išvydo tikrąjį vaizdą.
„Mane apėmė panika, ar nieko nenutiko kaimynams, ar nieko nesužalojo, neužmušė“, – pamena raguviškė.
Įėjimas į jos kiemą užverstas stogo grebėstais, elektra dingusi, nes nutraukyti laidai, vandens tiekimas irgi nutrūkęs, vėtra kartu su stogu nuvertė ir kaminą.
„Mūsų vaikai maži, o net valgyti negalime pagaminti. Perkame gatavą maistą, kad iš karto galėtume valgyti, vandens atsivežiau iš pažįstamos. Sakė, kad kol elektros neįjungs, tol nebus ir vandens“, – guodėsi O. Kušpit.
Raguviškė piktinosi, kad elektrikai nesiskubina – penktadienį ant tvoros tebekabėjo pakibę laidai. Jie mėtėsi ir po kiemą, o pats elektros stulpas pasviręs į namo pusę.

Įvarė baimės

Medis ant namo užvirto ir gretimoje Dariaus ir Girėno gatvėje. Laimei, jis šiuo metu negyvenamas.
Daugybė prilaužytų medžių ir prie Raguvos gimnazijos. Vėjas vertė bei laužė medžius ir parke.
Daug medžių prigriauta ir miestelio kapinėse.
Atėjusi pažiūrėti, ar nieko nenutiko paminklams, Genė Kartanienė sako nuostolių nepastebėjusi. Jos pačios kieme didžiulis vėjas nulaužė kriaušės šaką.
Sutikta raguviškė Laura pasakoja miestelyje mačiusi daug prilaužytų šakų, jos pačios namus tokios bėdos aplenkė.
„Nors gyvenu mediniame name, bet man visiškai nieko nenutiko. Tik labai bijojau“, – sako moteris.

Miestelio pagailėjo

Šiuo metu atostogaujantis Raguvos seniūnas Aurimas Jurevičius per audrą buvo savo sodyboje maždaug šeši kilometrai nuo miestelio.
Jo žiniomis, audra daugiausia nuostolių padarė mūrinio dvibučio gyventojams. Mūrinukas Vėjo gatvėje stovi pačiame miestelio pakraštyje – už jo plyti laukai. Tad namui teko atlaikyti bene stipriausią įsisiūbavusios vėtros gūsį.
Nemažai gyventojų seniūnui atsiuntė kiaurų savo stogų nuotraukas – kam audra nuplėšė vieną šiferio lapą, o kam ir kone pusę stogo.
Seniūnas teigia girdėjęs, kad kažkam įgriuvo ir kaminas.
A. Jurevičius džiaugiasi, jog nepaisant padarytos žalos, aukštesnės jėgos visgi apsaugojo miestelio žmones. Kapinėse taip pat griuvo dideli medžiai, tačiau jie stebuklingai nusileido taip, kad nesudaužė nei paminklų, nei tvorelių. Kitoje vietoje didžiulis medis išvirto tiesiai tarp dviejų namų šių visiškai nekliudęs.
Pasak A. Jurevičiaus, medis griuvo ir ant Raguvoje stovinčio paminklo savanoriams, tačiau visiškai jo nepažeidė. Lūžtančios šakos krito ir prie seniūnijos pastato, kur stovėjo automobiliai, tačiau jų neapgadino.
„Taip gražiai sugulė šalia“, – stebėjosi seniūnas.
Jo žiniomis, šioje seniūnijoje labiausiai ir kliuvo Raguvai, tik Putiliškių kaime nupūstas batutas ir nulaužtas medis.

Aklina vandens siena

A. Jurevičiui irgi teko patirti stichijos šėlsmą.
Kadangi sodyba vienkiemyje, o aplinkui laukai, vėjas turėjo kur įsismarkauti.
„Šėlsmas buvo baisus. Didžiulis vėjas ir lietus. Ir toks stiprus, kad ant kojų sunku išstovėti. Tokio lietaus gal dar gyvenime neteko patirti. Tik užtemo dangus nuo tolo, pasidarė juodas ir tokia balta siena per lauką atėjo“, – pasakoja seniūnas.
Visgi A. Jurevičiaus vienkiemio gamta pagailėjo. Vėjas tik įvertė dviratį į kūdrą ir ten pat įmetė kėdę.
Tokia dar nematyta vėtra šėlo maždaug ketvirtį valandos, beveik be jokių žaibų ir griaustinio. Smarkiai griausti ir žaibuoti pradėjo jau vėliau, kai aprimo tiek eibių Raguvai pridaręs vėjas.

Išlijo trečdalį mėnesio normos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad Panevėžio rajonu
perėjo intensyvesnis audros ruožas, slinkęs per rytinę ir pietinę rajono dalį.
Pačiame Panevėžio mieste ketvirtadienio vakarą iškrito 27,3 mm lietaus. Tai prilygsta trims kibirams, išpiltiems į kvadratinį metrą. Toks kritulių kiekis – trečdalis visos liepos mėnesio normos. Meteorologo teigimu, Panevėžys yra tarp tų vietovių, kur daugiausia prilijo, tačiau ne rekordininkas. Kai kur šalyje prilijo ir 50 milimetrų.
G. Valaiką stebina vėtros šėlsmo nepajutusių žmonių kalbos, esą be reikalo visuomenė gąsdinama pranešimais apie audras.
„Mes perspėjame. Būna, kad viename kaime tik palyja, o už kelių kilometrų žmonės turi nakvoti kiaurais stogais. Nereikėtų pykti, kad nieko nebuvo – tik džiaugtis“, – sako meteorologas.
Dar viena audra Lietuvai, tiesa, ne tokia galinga, prognozuojama ir šeštadienį.
„Čia kaip loterija, kas gaus stipriau, kas silpniau. To iš anksto neįmanoma prognozuoti. Tik abstrakčiai. Žinome, kad bus audra, bet kur smogs visa jėga, niekada negali žinoti. Žmonėms tai nepatinka, bet skaičiavimai rodo riziką, o konkretizuoti negalima“, – teigė G. Valaika.

Liepos 11-oji buvo kol kas neramiausia diena šiais metais.
Visoje Lietuvoje užfiksuota beveik 15 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik penktadalis – apie 3000 – iš debesų trenkė į žemę. Kiek mažiau nei 500 išlydžių buvo patys pavojingiausi, tai yra tokie, kurie dažniausiai padega namus, ūkinius, pastatus, nutrenkia žmones ir pan.
Tokių ne vienas buvo ir Panevėžio rajone.