Posėdžiavę rajono Savivaldybės tarybos Investicijų ir
vietinio ūkio bei Savivaldos ir teisėsaugos komitetai apsvarstė dvidešimt
aštuonis pagrindinius klausimus ir dar kelis papildomus.
Jau gali ir paskolinti
Nors jėgas sujungusiems, tačiau labai jau negausiai susirinkusiems komitetų nariams Finansų skyriaus vedėja Genovaitė Šarkiūnienė pranešė gerą naujieną: prasigyvenusi Savivaldybė jau gali kitiems paskolinti apyvartinių lėšų. Per mėnesį už palūkanas Savivaldybės biudžetas pasipildo po penkis tūkstančius litų.
G.Šarkiūnienė pažymėjo, kad dar visai neseniai Savivaldybei pačiai tekdavo skolintis, o dabar jau gali ir paskolinti. Investicijų ir vietinio ūkio komiteto narei Vitalija Kuliešienė Savivaldybės finansininkų pasiekimą įvertino vienu žodžiu: “Šaunuoliai!”
Kad Finansų skyrius taupo valdiškus pinigus, buvo galima suprasti iš to, kai G.Šarkiūnienė pristatė ilgalaikės paskolos ėmimo klausimą. Kadangi Žibartonių gyvenvietės katilinė įrengta išperkamosios nuomos būdu, grąžindama paimtą paskolą Savivaldybė penkerius metus turės mokėti šešis procentus metinių palūkanų.
G.Šarkiūnienė posėdžiavusiems komitetų nariams pasiūlė nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir geriau penkeriems metams pasiimti paskolą su keturiais procentais metinių palūkanų. Taip per metus būtų galima sutaupyti trisdešimt vieną tūkstantį litų. Be to, pasak Finansų skyriaus vedėjos, pinigus būtų galima pasiskolinti ir su mažesnėmis palūkanomis.
Posėdyje pritarta, kad dvylika tūkstančių litų būtų padidintas uždarosios akcinės bendrovės Krekenavos komunalinio ūkio įstatinis kapitalas. Padidėjusio įstatinio kapitalo lėšos bus skirtos lengvajam automobiliui pirkti, nes dabar esantis dvidešimties metų senumo automobilis jau labai susidėvėjęs.
Privatizavimo fondas – švietimo objektams
Užpernai, pernai ir šiemet rajonas iš Privatizavimo fondo gauna 136 tūkstančius litų, kurie turi būti naudojami švietimo, kultūros paskirties objektams renovuoti. Komitetų posėdyje buvo pažymėta, kad gautus pinigus būtų galima skirti Dembavos lopšeliui-darželiui remontuoti.
Tačiau, pasak posėdyje buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, šios gyvenvietės pagrindinė mokykla sugalvojo teikti projektą Europos Sąjungos struktūriniams fondams ir ikimokyklinio auklėjimo įstaigą pritaikyti neįgaliesiems vaikams. Projekto vertė būtų per du milijonus litų. Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, Savivaldybė sutaupytų šimtą trisdešimt šešis tūkstančius litų. Juos būtų galima panaudoti arba Naujamiesčio vidurinei, arba Kurganavos, Paliūniškio pagrindinėms mokykloms, arba Pažagienių darželiui-mokyklai remontuoti.
Komitetų nariai pritarė Savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo bei Privatizavimo fondų lėšų sąmatoms. Šiemet sausio pirmą dieną Smulkaus ir vidutinio verslo fondo likutis buvo 181 tūkstantis litų. Šiemet planuojama, kad verslo rėmimo fondas gaus 220 tūkstančių litų pajamų, išleis 396 tūkstančius litų. Didžioji dalis fondo pinigų bus skiriama paskoloms. Pernai į Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšas, 190 tūkstančių litų, pretendavo septyniolika įmonių. Sausio pirmą dieną Privatizavimo fonde buvo likę 28 tūkstančiai 500 litų. Šiemet fondą planuojama papildyti dar 28 tūkstančiais litų. Metų pabaigoje turėtų likti septyni tūkstančiai litų.
Laukia bėdos
“Paimam laužą, o ką su juo padarysim – nežinau”, – ištarė Investicijų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Petras Nevulis, kai buvo nutarta Savivaldybės žinion perimti valstybės turtą – Naudvario kaime esančius paveldo objektus, buvusio dvaro statinius: tris ūkio, žemės ūkio pastatus, stalių dirbtuves. “Bus bėdos, bet bendruomenė užsispyrė. Jie tenai nori visko pridaryti, prikurti”, – Naudvario bendruomenės “užsispyrimą” pakomentavo V.Žiurlys. “Padarysim ką nors panašaus į Burbiškes, bet tam reikia Europos Sąjungos pinigų”, – sakė vicemeras V.R.Gritėnas.
Nebereikia brangios šilumos
Komitetų posėdyje taip pat svarstytas Krekenavos komunalinio ūkio šilumos energijos normų nustatymo klausimas. Komitetų nariams šios bendrovės direktorius Povilas Paškauskas aiškino, kad maždaug penkiasdešimt penki procentai Krekenavos daugiabučių namų gyventojų nesinaudoja centriniu butų šildymu. Yra namų, kur nuo centrinio šildymo atsijungė visi namo gyventojai, yra ir tokių, kur iš keliolikos šeimų centralizuotai šildosi vos keletas. Pasak P.Paškausko, žmonės paprasčiausiai nepakelia mokesčių naštos.
“Jei žmogus per mėnesį uždirba keturis ar penkis šimtus litų, o už šilumą reikia mokėti du tris šimtus, tai žmonės ir atsisako centrinio šildymo”, – pasakojo P.Paškauskas ir pridūrė, kad kitiems, kurie naudojasi komunalinio ūkio teikiama šiluma, karštu vandeniu, labai išauga mokesčiai. Anot P.Paškausko, nepakeliamų mokesčių slegiami žmonės kolektyviai prašo, kad mokėti reikėtų mažiau.
P.Paškausko teigimu, mokesčių išlaidos gyventojams sumažėtų, jei jie ir vėl grįžtų į komunalininkų glėbį. Nes namuose, kur visi naudojasi centralizuotomis paslaugomis, mokesčiai yra pakenčiami. Tačiau kad nuo komunalininkų atsiskyrę krekenaviečiai grįžtų, reikia dviejų dalykų: arba laukti, kol susidėvės butuose įrengtos vietinės šildymo sistemos, arba tikėtis, kad kada nors žmonės pradės gyventi geriau.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
