Prancūzijos vyriausybės ir energetikos operatorių atstovai teigia, kad Lietuvai verta likti branduolinės energetikos valstybe, ir visiškai sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Prancūzijos elektros energijos tiekėja EDF galėtų dalyvauti trečiojo reaktoriaus statybos konkurse.
“Lietuva yra branduolinė valstybė, branduolinės energetikos eksploatuotoja, turi šiai elektros energijai perduoti skirtą tinklą, kvalifikuotų darbuotojų”, – Eltai paklausus, kuo investuotojams patraukli branduolinio reaktoriaus statyba Lietuvoje, sakė Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministerijos energetikos ir žaliavų direkcijos generalinis direktorius Dominikas Melaras.
Penktadienį vykusiame seminare “Kokią energetiką pasirinkti Lietuvai?” D. Melaras teigė, kad elektrą gaminanti ir parduodanti Prancūzijos bendrovė EDF, valdanti 58 reaktorius, galės dalyvauti tokiame – trečiojo reaktoriaus statybos – projekte priklausomai nuo to, koks konsorciumas bus sudarytas. Bet pirmiausia turi būti išspręsti klausimai, kas bus tokio projekto užsakovas, iš kur būtų gauta lėšų ir koks būtų konsorciumas.
Prancūzijos energetikos įmonių grupei AREVA, dirbančiai branduolinio kuro gavybos, apdirbimo ir elektrinių statybos srityje, priklausančios bendrovės “Framatome ANP” generalinis direktorius Bernaras Estevas teigė, kad 1600 megavatų (MW) galingumo reaktoriaus statyba Suomijoje, kurią vykdo “Framatome”, truks apie devynerius metus. Iš jų trejus metus užtruko Suomijos politinio sprendimo dėl reaktoriaus statybos priėmimas, metus – konkurso rengimas ir skelbimas, o pačią statybą bendrovė įsipareigojusi baigti per penketą metų.
IAE direktorius Viktoras Ševaldinas anksčiau Eltai yra sakęs, kad, jo nuomone, Lietuva turėtų skelbti konkursą po IAE uždarymo statyti naują kito, nepavojingu laikomo RBMK, tipo reaktorių IAE turimoje ir tam tinkamoje aikštelėje. V. Ševaldino vertinimu, vienas toks 1400 MW galios reaktorius kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų (5,18 mlrd. litų).
B. Estevas teigė, kad jo vadovaujamos bendrovės statomas 1600 MW galios suslėgto vandens reaktorius Suomijai kainuoja 3 mlrd. eurų (10,358 mlrd. litų), bet patikino, kad į šią sumą įeina ir infrastruktūros kūrimas, ir kitų papildomų darbų vykdymas.
Prancūzijos atstovai, surengę šį seminarą, tikino, kad prancūzams Lietuva yra tarsi sąjungininkė, nes pasirinko tą pačią – branduolinę – energetiką ir tokį Prancūzijos pasirinkimą gali paremti tarptautiniu lygiu ir Europos Sąjungoje (ES). Branduolinius reaktorius turi 17 iš 25 išsiplėtusios ES narių.
“Jeigu Lietuvos ir vyriausybės įmonės pageidautų, Prancūzijos įmonės yra pasirengusios teikti paramą ir pasidalyti savo patirtimi”, – sakė D. Milaras. Jo teigimu, ši energetikos tema turi būti svarstoma regioniniu lygiu – tarp visų Baltijos valstybių.
Daugiausiai Lietuvoje pagamintos elektros energijos pernai eksportuota į Rusiją – 3,9 mlrd. kWh bei Baltarusiją – 2,5 mlrd. kWh. Dar 615,4 mln. kWh patiekta į Latviją, 210,5 mln. kWh – į Lenkiją ir 49,6 mln. kWh – į Estiją.
Rytų šalyse, kurios buvo pagrindinės Lietuvos elektros energijos eksporto rinkos, energijos ištekliai paprastai perkami pigiau, todėl konsorciumui, kuris imtųsi statyti reaktorių, gali tekti ieškoti pirkėjų Vakaruose ar Baltijos šalyse.
Prancūzijos atstovai organizavo seminarą tęsdami nuolatinius pasitarimus, vykusius tarp Lietuvos ir Prancūzijos, teigiama organizatorių išplatintame pranešime spaudai. Renginys sulaukė aukščiausių Lietuvos politikų dėmesio, nes šiuo metu kuriama Lietuvos energetinės politikos strategija. Susitikime kalbėta apie ekonominius ir finansinius klausimus pasirenkant branduolinę energetiką.
Šiais metais, kai jau sustabdytas IAE pirmasis blokas, elektrinė galės parduoti tik 7,5 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros, 6,5 mlrd. kWh iš jų suvartos Lietuva, todėl eksporto pajėgumai – labai nedideli. Lietuvos Vyriausybė buvo nusprendusi, kad šaliai reikia likti branduolinės energetikos valstybe.
ELTA
