Vakarų Europoje jau stebimi gana ryškūs ekonomikos lėtėjimo požymiai, ypač pramonės sektoriuje. Gamybos nuosmukį pajuto ir kai kurios Panevėžio didžiosios pramonės įmonės.
Praėjusią savaitę apie masinį darbuotojų atleidimą pranešė mieste veiklą vystanti Norvegijos kapitalo metalo konstrukcijų ir jų dalių gamintoja „Norac“. Nutraukus vienos produktų grupės gamybą, atleisti 32 darbuotojai.
Dar viena užsienio kapitalo pramonės įmonė, mažėjant gamybos mastams, taip pat svarsto pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, sumažindama darbuotojams atlyginimus.
Atsisako vonios kambarių gamybos
Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos įmonė „Norac“ Užimtumo tarnybą informavo atleidžianti 32 darbuotojus: 6 plytelių klijuotojus, 5 staklininkus, po 3 apdailininkus, krautuvo vairuotojus, medžiagų komplektuotojus-apskaitininkus, santechnikus ir kt.
Bendrovė nurodė sutartis su darbuotojais nutrauksianti savo iniciatyva be darbuotojų kaltės. Šiuo metu įmonėje dirba 203 žmonės.
„Jau dabar kai kuriose srityse esame nekonkurencingi. Amerikos ir Azijos verslai jau su šypsena žiūri į Europos regioną ir sako, kad tai puiki vieta aplankyti muziejus, atvykti pailsėti, bet ne daryti verslą.“
M. Gudas
„Sakoma, bėda po vieną nevaikšto. Vienas iš mūsų produktų – Skandinavijos rinkai skirti antžeminiai vonios kambariai – baigė gyvavimo ciklą. Norvegijos nekilnojamojo turto rinka stagnuoja, nuo 2020-ųjų metų palūkanos išaugo dvigubai. Dėl to mūsų produktas nebeturi tokios paklausos. Be abejo, šioje srityje didelė konkurencija. Sumažėjus paklausai ir norėdami išlikti rinkoje, turėjome ir mes mažinti produkto kainą, bet šiuo metu jau nebegalime išlaikyti tokių žemų kainų. Tokia situacija dar gali tęstis ne vienerius metus, tad nusprendėme stabdyti gamybą“, – „Sekundei“ komentavo įmonės direktorius Vygantas Buikus.
Ieško naujos nišos
Pasak „Norac“ vadovo, siekdama išlaikyti gamybos mastus, įmonė priėmė sprendimą persiorientuoti į jūrinių vonios kambarių gamybą.
Ši gamyba prieš penkerius metus buvo iškelta į Kiniją, tačiau jau pernai grąžinta į Panevėžį.
Kinijoje augant darbo užmokesčiui, pridėjus ir kitas sąnaudas, kokybės faktorių, nuspręsta, kad gaminti šioje šalyje nebeapsimoka.
„Norac“ vizijoje – orientuotis į jūrinę produkciją.
Skirtingai nei kitos pramonės šakos, jūrinis segmentas gana aktyvus: po pandemijos suaktyvėjo laivų statyba, taip pat daug karinių užsakymų.
„Šioje srityje netgi stebimas augimas, tad į šį segmentą orientuojamės. Jūriniai nameliai daug paprastesni, jų biudžetas dvigubai mažesnis, nebereikia tiek daug funkcijų atlikti, todėl tenka atsisveikinti su dalimi darbuotojų“, – teigė V. Buikus.
Anot direktoriaus, dalis darbuotojų buvo perkvalifikuoti ir toliau tęsia darbą įmonėje, tačiau kai kurių specialybių atstovams įmonė nebegali pasiūlyti darbo. Pavyzdžiui, skirtingai nei antžeminiuose vonios kambariuose, kuriuose buvo daug plytelių klijavimo, apdailos darbų, jūriniuose konteineriuose naudojamos jau kitos dangos. Nebeliko ir kitų pareigybių.
„Darbuotojų skaičius yra perteklinis, dėl to vyksta pokyčiai, atleidimai. Tai sudėtingas, tačiau būtinas sprendimas, siekiant užtikrinti veiklos stabilumą“, – sako „Norac“ direktorius.
Registrų centro duomenimis, pernai įmonės pardavimo pajamos sumažėjo nuo 20,6 mln. eurų iki 18,1 mln. eurų, o grynasis pelnas nukrito daugiau kaip perpus – nuo daugiau kaip 319 tūkst. Eur iki beveik 150 tūkst. eurų.
Trampo muitų atgarsiai
Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos valdybos narys, bendrovės „Metalistas group“ vadovas Mantas Gudas patvirtina: ekonomikos situacija visame pasaulyje išties įtempta.
Visgi, jo nuomone, apie didesnį nuosmukį kalbėti dar anksti.
Pasak pramonininkų atstovo, neabejotinai tam tikro neapibrėžtumo ir įtampų sukėlė JAV prezidento Donaldo Trampo muitų politika, išgąsdinusi visą pasaulį.
„Turime tam tikrą raibuliavimą po D. Trumpo muitų politikos. Daugelis įmonių įšaldė projektus, norėdamos pasižiūrėti, kas bus toliau. Kai visi pradeda laukti, neskubėti, daugelyje sektorių pajuntamas sulėtėjimas“, – sako M. Gudas.
Kitas svarbus faktorius – bankų teikiamos paskolos. Nors jos šiek tiek sumažėjo, bet nepasiekė popandeminio lygio. Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje dar neatsigavo nekilnojamojo turto sektorius, su kuriuo iš dalies susijusi ir pramonė bei kitos sritys.
„Yra ištisi sektoriai, kurie patiria ne tik D. Trampo muitų, bet ir simptominių, iš seniai besitęsiančių problemų, pavyzdžiui, automobilių pramonės perėjimas prie elektromobilių. Norėję juos jau įsigijo, o kiti stebi, laukia, kol padaugės infrastruktūros, atpigs patys automobiliai. Automobilių gamintojai nebeturi darbo, nes nebėra paklausos“, – pasakoja M. Gudas.
Transporto sektoriaus patiriami sunkumai jau palietė ir Panevėžio įmones.
Pramonininkų atstovo žiniomis, kai kurios Panevėžio bendrovės, kurių veikla susijusi su transporto sektoriumi, jau mažina savo išlaidas. Tai reiškia, kad darbo netekusiųjų gretos mieste gali augti.
„Nors tai sunkus ir nemalonus sprendimas, bet jis reikalingas, įmonei siekiant išsaugoti veiklą ir kitas darbo vietas“, – sako M. Gudas.
Į Europą – lankyti muziejų
Pramonininkų atstovo teigimu, siekiant pagelbėti verslams, reikalingi tam tikri politiniai veiksmai.
„Mokestinė aplinka, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, prasidėjusios kalbos apie keturių dienų darbo savaitę, švarios žaliosios ekonomikos, internetinės ir kibernetinės saugos ir daugybė kitų europinių direktyvų sukabinta ant verslo pečių“, – sunkumus, su kuriais susiduria verslai, vardija M. Gudas.
Jis ramina, kad apie didelę krizę kalbėti dar nereikėtų. Anot pašnekovo, turime ilgą šliaužiančią sisteminę krizę, kurios padariniai ne tokie dramatiški, bet tikrai bus jaučiami ilguoju periodu.
„Jau dabar kai kuriose srityse esame nekonkurencingi. Amerikos ir Azijos verslai jau su šypsena žiūri į Europos regioną ir sako, kad tai puiki vieta aplankyti muziejus, atvykti pailsėti, bet ne daryti verslą. Europa yra per sena, per lėta, per biurokratiška, per brangi, o jos mokesčių sistema nelanksti. Kai Europa ir Lietuva pribris prie tam tikrų sprendimų, tuomet reikės traukti iš minuso, gelbėti verslus. Jau apie tai kalbame, bet kiek norima tai girdėti, o kiek iš inercijos plaukiama toliau ir pavojingai manevruojama?“ – sako M. Gudas.
