Po kurį laiką trukusių liepos karščių, leidusių ūkininkų
laukuose daugmaž subręsti javams ir nuo paskutinės tos mėnesio savaitės pradėti
javapjūtę, žemdirbiai turėjo tik porą savaičių ramiai pasidžiaugti pirmuoju šių
metų derliumi. Nuo praėjusio savaitgalio daugelyje šalies rajonų prasidėjus
lietui ir vis jam nesiliaujant, akylesni javų augintojai iš savo laukų grįžta
itin liūdni: jų pasėlių plotai ne tik akivaizdžiai pakeitė spalvą, bet ir nuo
drėgmės grūdai varpose tiesiog pradėjo dygti, dėl to, suprantama, tapo tinkami
pašarui, bet ne maistui. Nebent, kaip liūdnai bando pokštauti vienas iš
stambiausių rajono ūkininkų, krekenavietis rajono Tarybos narys Juozas
Račkauskas, sudygusius salyklinius miežius būtų imtasi iškart džiovinti ir tuoj
pat iš jų daryti alų.
Kai kurios rajono žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) spėjo prieš lietų nuimti dalį javų derliaus, todėl nuostolių dėl lietaus jos turėtų patirti nevienodai. Krekenavos seniūnijos Papalčių ŽŪB vadovas Romas Kiltinavičius teigia, kad žemdirbystės verslą valdo gamta, todėl derliaus kokybė yra ne žemdirbių rankose. Bendrovės pirmininkas neabejoja, jog beveik savaitę kasdien lyjant lietui nuostolių, be abejo, nepavyks išvengti. Šioje ŽŪB iki šiol spėta nukulti tik 15 proc. javų pasėlių.
Grūdai neteks kokybės
Kaip tvirtina rajono Tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir Smilgių ŽŪB vadovas Vladas Navikas, ko gero, niekas taip dažnai nesiklauso skelbiamų orų prognozių, kaip žemdirbiai, o juos šiuo metu kamuoja tikrai liūdnos mintys, nes tokios java-pjūtei nepalankios vasaros, kokia yra šiemet, anot pašnekovo, senokai nebuvo.
“Šiemet vasara neeilinė: iš pradžių trumpalaikė liepos sausra šiek tiek pridarė žalos, dabar lietūs jos padarys dar daugiau – grūdai neteks kokybės. Jei dar nuo sekmadienio, kaip pranašaujama, sugrįžtų giedra, ir poilsiaujantieji truputį galėtų pasidžiaugti, ir žemdirbiams toks oras suteiktų bent kiek vilties”, – mano Smilgių ŽŪB pirmininkas. Nors ši vasara javų augintojams ir nepalanki, V.Navikas įsitikinęs, kad tai yra į Lietuvą sugrįžusi tikra lietuviška vasara – ankstesnes sausas ir karštas Tarybos narys sako vadinęs ispaniškomis.
Anot Kaimo reikalų komiteto pirmininko, liepos paskutinę savaitę rajone prasidėjusi javapjūtė normaliai vyko dar ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis, nes saulėtos bei karštos liepos dienos gerai subrandino ir kviečius, ir ypač – salyklinius miežius. Deja, užsitęsęs lietingas laikotarpis pranašauja liūdnas pasekmes ir blogą situaciją augalininkystės ūkiuose: jau dabar kai kur kviečių pasėlių spalva tapusi tamsesnė nei įprasta, grūdai dygsta varpose. Pasak pašnekovo, klausimas dėl pagalbos ūkininkams, nukentėjusiems nuo neseniai praūžusios vėtros, mūsų rajone jau buvo svarstytas ir jiems mažesnė ar didesnė parama bus suteikta, o lietaus padarytos žalos, V.Naviko tvirtinimu, Savivaldybė iš savo lėšų tikrai nebus pajėgi kompensuoti.
Drėgnumo rodiklis – beveik dvigubai didesnis
Net 355 ha žieminių kviečių, 100 ha žieminių rapsų, po 80 ha salyklinių miežių bei vasarinių rapsų, 44 ha vasarinių kviečių ir 25 ha bulvių auginantis ūkininkas J.Račkauskas trečiadienį iš salyklinių miežių pasėlių lauko teigė grįžęs labai liūdnas. Jo rankose buvo kelios šių miežių varpos, iš grūdų kyšojo balti daigeliai. “Tie miežiai salyklai jau nebus tinkami. Sudygus grūdams išeitis tebus viena – nupjauti juos ir parduoti kaip pašarinius. Ir ne mano vieno pasėliams atsitiko tokia bėda – lietaus pasekmes pajus visi žemdirbiai, nors dabar kai kurie to dar nepastebi”, – sako ūkininkas.
Žieminių rapsų ir pusę žieminių kviečių pasėlio ploto ponas Juozas teigia spėjęs nupjauti dar nesubjurus orams. Miežių nukulti tvirtina negalėjęs, nes jų pasėlis buvo vis dar margas, nevienodai subrendęs. Iš kviečių Tarybos narys jau yra prikūlęs tūkstantį tonų grūdų. Deja, tolesnei javapjūtei sutrukdė lietus, dėl jo, kaip prognozuoja pašnekovas, kris grūdų svoris, sumažės jų glitimas. Jo kviečių ūkio grūdai, kaip teigia krekenavietis, yra I bei II klasės, už jų toną šiuo metu mokama po 300 – 310 litų. Už kokybiškų salyklinių miežių toną – 460 Lt. Jei pastarųjų kokybė kris, padidės drėgnumas, pardavus grūdus pašarui, už jų toną tebus galima gauti tik 280 Lt, o tokios pajamos beveik susilygina su išlaidomis. “Jei kviečius kulčiau dabar, jų drėgnumas būtų 26 proc., nors subrendusių javų tinkamiausias drėgmės rodiklis yra 14-15 proc. Drėgna vasara žemdirbiams yra nepalankesnė nei sausa, nes grūdų džiovinimas yra pakankamai brangi paslauga: pavyzdžiui, už kiekvieną 1 proc. išdžiovintą toną rapsų ūkininkas džiovintojui moka 7,8 Lt ir dar 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Jei rapsai drėgnesni kaip 18 proc., taikomas dar brangesnis įkainis – 8,5 Lt ir 18 proc. PVM. Jei neturėčiau savo džiovyklos, net už tinkamo drėgnumo derliaus tonos džiovinimą turėčiau mokėti apie 70 Lt, o dabar tokio kiekio išdžiovinimas pačiam atsieina tik 20 Lt”, – džiaugėsi turimos džiovyklos privalumu ūkininkas.
Nuostolių niekas nepajėgs kompensuoti
Kol grūdas nesubrendęs, kaip teigia J.Račkauskas, lietus jam nekenkia, o subrendęs paprastai intensyviai pasisavina drėgmę ir ruošiasi dygti. Ypač liūdną reikalą rajono Tarybos narys prognozuoja smulkiesiems ūkininkams, laukusiems geresnių orų ir nė nepradėjusiems grūdų kulti. Pasak pašnekovo, po tokių lietingų orų, net ir išlindus saulei, laukuose ilgokai vyraus didelė drėgmė, tad gerų rezultatų žemdirbiams nė neverta tikėtis. Ūkininkas prisiminė, kad panašūs buvo 1974 metai. Bulves auginantis J.Račkauskas, jei tik dar palytų, nesitiki gero jų derliaus. Jei tik vagose atsirastų vandens, per tris dienas šios bulvės, anot pono Juozo, imtų pūti.
Nors per daug didelių nuostolių dėl lietaus patyręs ūkininkas nemano turėsiantis, kitąmet jis ketina mažinti kviečių ir didinti žieminių rapsų plotus. O šios vasaros lietus, J.Račkausko skaičiavimu, greičiausiai visiems žemdirbiams pridarys tiek nuostolių, kad jų nebus pajėgi kompensuoti nei Savivaldybė, nei Vyriausybė.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Brisdamas per papilkéjusiù ir permirkusiù kvieæiù laukà J.Raækauskas neslepia liúdesio.
