Pradingėlių ieškos ir užsienyje

Panevėžio savivaldybė nežino, kodėl į mokyklą nežingsniuoja kone pusė tūkstančio moksleivių.

Švietimo specialistai juos surasti turi iki vasario, tačiau jau dabar neabejojama, kad daugiausia vaikų su tėvais išvykę į užsienį.

Švietimo skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, kol neaišku, kur jie yra, būtų neteisinga konstatuoti, kad toks būrys apskritai nesimoko.

Aukštaitijos sostinės mokyklos šiais mokslo metais dar nesulaukė į jas turėjusių ateiti 464 vaikų. Pernai tokių buvo 522, dar anksčiau – 520.

Miesto Švietimo skyrius iki vasario 1-osios aiškinsis, dėl kokių priežasčių mokiniai nesusirinko į klases.

Pasak A. Bagdanskienės, spėjama, kad, kaip ir ankstesniais metais, dauguma tokių pradingėlių tiesiog su tėvais išvykę į užsienį ir ugdomi kitos šalies mokyklose. Tokių, kurie piktybiškai nelanko mokyklos, jau ne vienerius metus Panevėžyje nebuvo.

Specialistės teigimu, sumažėjęs prapuolusių moksleivių skaičius rodo, kad miesto mokyklose daugėja emigrantų vaikų.

„Tikrai pajutome, kad grįžtančių iš užsienio buvo daugiau“, – sako A. Bagdanskienė.

Daugiausia mažiausiųjų

A. Bagdanskienė neabejoja, kad kriminalo dėl nežinia kur esančių kelių šimtų vaikų nėra.

„Didžioji jų dalis tikrai bus tie, kurie su tėvais išvykę į užsienį, tačiau nedeklaruotas jų išvykimas. Jų gyvenamoji vieta deklaruota Panevėžio mieste, bet fiziškai jų čia nėra“, – ne vienerių metų patirtimi remiasi švietimo specialistė.

Anot jos, tarp tokių vaikų būna ir moksleivių, kuriems mokslas nebeprivalomas – 16 metų ir vyresni. Šie jaunuoliai tiesiog nusprendė toliau nebesimokyti, galbūt jau dirba.

„Jeigu jie nebenori mokytis, turi teisę to nedaryti. Tarp neatėjusiųjų į mokyklas paprastai yra ir tokių, tik šiuo metu negaliu pasakyti, kiek jų galėtų būti“, – mano A. Bagdanskienė.

Vis dėlto tarp 464 pasigestųjų daugiausia 6–7 metų vaikai, kuriems privaloma lankyti priešmokyklinę grupę arba mokyklą.

Ieškos ir vaikų teisės

Pasak A. Bagdanskienės, nerastų moksleivių tėvams bus siunčiami kvietimai atsiliepti. Labai dažnai, kaip paaiškėja, tokie vaikai kartu su tėvais būna registruoti pas senelius, tad, nors gyvena užsienyje, nedeklaravus išvykimo, automatiškai laikomi tos savivaldybės gyventojais.

Ji ragina nebijoti atsiliepti ir pačius senelius, žinančius, kad anūkai deklaruoti jų namuose, tačiau iš tiesų gyvena užsienyje: paskambinti į Švietimo skyrių ar pranešti elektroniniu paštu. Jokių dokumentų pateikti nereikia. Svarbu, pasakyti vaiko vardą, pavardę, kur dabar gyvena, ar lanko mokyklą. Pasak A. Bagdanskienės, už tai jokia nuobauda negresia, bet darbuotojams bus paprasčiau surinkti informaciją apie mokyklinio amžiaus panevėžiečius.

„Juk seneliai žino, kad anūkui šešeri septyneri ir turėtų eiti į priešmokyklinę grupę ar pirmą klasę, tegul paskambina mums, parašo. Niekas už tai negresia. Ir mes nebeieškotume, ir jie nesinervintų, gavę raginimus atsiliepti“, – sako specialistė.

Vis dėlto ji pripažįsta, jog kartais ir per tokias paieškas nepavyksta surasti nesimokančių vaikų. Tuomet informacija perduodama vaiko teisių specialistams. A. Bagdanskienė tikina, jog galiausiai visi vaikai surandami. Jos teigimu, net yra pasitaikę atvejų, kai duomenis perdavus vaiko teisėms, iš karto atsišaukė tėvai – teisinosi pavėluotai išvydę pranešimą.

„Labai džiaugiamės, kai atsiliepia. Gauname grįžtamąjį ryšį, kad vaikai tikrai užsienyje, niekur nedingę“, – sako A. Bagdanskienė.

Tūkstančiai pasimetusių

Oficialiosios statistikos portale skelbiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais nesimokančių mokinių daugėjo. 2020–2021 m. šalyje mokyklos nelankė 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nuo 7 iki 15 metų, tai yra net tūkstančiu daugiau nei 2019–2020 mokslo metais. Prieš tai kelerius metus iš eilės mokyklos nelankančių vaikų Lietuvoje buvo apie 16,5 tūkst.

Praėjusiais mokslo metais daugiausia mokyklos nelankė septynerių ir aštuonerių metų vaikų. Daugiausia tokių atvejų nustatyta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Vilniuje pernai mokyklos nesulaukė į jų sąrašus įrašytų 3,1 tūkst. vaikų. Pagrindinė nesimokymo priežastis – išvykimas iš šalies, tačiau kas septintas nurodė socialines, psichologines ar kitas priežastis. Dar beveik 2000 vaikų nesimokymo priežastys nebuvo žinomos.