Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje dabar
gyvena apie 116 895 žmonių, rajone – 42 800. Kiek ši oficiali statistika
atitinka realybę – sunku pasakyti. Tikimasi, kad šie duomenys nebeturėtų daug
keistis – gimimų ir mirčių skaičius stabilizuojasi. Vis dėlto optimistines
prognozes aptemdo masinis emigravimas į užsienį: praėjusiais metais iš
Lietuvos geresnio gyvenimo ieškoti išvyko keliais tūkstančiais gyventojų daugiau
nei 2003-iaisiais. Panevėžiečiai – ne išimtis. Pastebimai daugėja ir santuokų su
kitataučiais. Vis dėlto praėjusius metus civilinės metrikacijos skyrių
darbuotojai pagrįstai galėtų pavadinti vienais darbingiausių ir sėkmingiausių –
ne viena finansinių paskatų vedama vieniša mama pasirūpino, kad jos vaikai turėtų bent oficialų tėtį.
Tėvų suradimo metai
Miesto Savivaldybės Metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais panevėžiečiams gandras buvo dosnesnis – pasaulį išvydo 1038 naujagimiai, tai yra 55 kūdikiais daugiau nei 2003-iaisiais. Tačiau padaugėjo ir netekčių – pernai Anapus išėjo 1178 miesto gyventojai (2003 m. – 1117). Kaip teigė Metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė, nors ir nedidelis, tačiau gimstamumo pakilimas juntamas tik porą pastarųjų metų – anksčiau kasmet gimdavo apie šimtą mažiau vaikų, pavyzdžiui, 1991 m. Panevėžyje naujagimių užregistruota beveik dvigubai daugiau nei šįmet – 2166, o mirčių beveik tiek pat – 1155.
Pasak D.Zacharienės, 2004-uosius pagrįstai galima vadinti surastų tėvų metais. Įsigaliojus įstatymui, jog nebebus mokamos pašalpos vienišoms motinoms, nenurodžiusioms vaiko tėvo, moterys suskubo geranoriškai ar per teismą raginti nerūpestingus vyriškius tapti bent oficialiais savo vaikų tėvais. Vedėjos teigimu, į Metrikacijos skyrių motinos kreipėsi dėl tėvystės pripažinimo iš karto keliems vaikučiams – ne vienerius metus ramiai gyvenusios moterys dėl finansinių sumetimų susirūpino mergautinę savo pavarde registruotiems vaikučiams įforminti ir tėvą. Bendrai abiem vaiko tėvams prašant, per praėjusius metus tėvystė pripažinta 380 vaikų. Dar 48 savo vaikais vyrai pripažino tik per teismą.
Geriausios žmonos – rusės
Praėjusiais metais Mendelsono maršas miesto Santuokų rūmuose nuskambėjo 134 poroms daugiau nei 2003-iaisiais: Panevėžyje susikūrė 675 nauja šeima. Pasak D.Zacharienės, jau kelintus metus labai populiarios išlieka santuokos su užsieniečiais. 2004-aisiais su kitataučiais gyvenimą sujungti pasiryžo 80 panevėžiečių. Mūsų miesto gyventojai į porą renkasi, anot vedėjos, įvairiausių tautybių atstovus – danus, švedus, vokiečius, amerikiečius ir egzotiškesnių valstybių – Malaizijos, Australijos – piliečius. D.Zacharienės teigimu, per praėjusius metus panevėžiečiai, rinkdamiesi širdies draugę kitatautę, pirmenybę dažniausiai teikė rusėms – neužregistruota nė viena santuoka su kitos užsienio šalies mergina. Už kitataučių tekančios panevėžietės savo ranką ir širdį skambant Mendelsono maršui dažniausiai žadėjo vokiečiams. Pasak Metrikacijos skyriaus vedėjos, 2004-aisiais taip pat nemažai išduota pažymų – 76 – santuokai užsienyje. Iš jų tik trims vyrams ir, nelaužant praėjusių metų taisyklės, į Rusiją.
D.Zacharienė pabrėžė, kad pastebimai sumažėjo nepilnamečių santuokų: per 2004-uosius šeimą sukūrė tik viena 16-metė panevėžietė. Vedėjos manymu, nepilnamečius nuo per ankstyvos santuokos galbūt apsaugo 2001 m. įsigaliojęs naujas Civilinis kodeksas, kuriame numatyta, jog santuokinį amžių sutrumpinti, tai yra pilnametystės nesulaukusiesiems, leisti tuoktis gali tik teismas. Iki tol tokių santuokų įregistravimo tvarka nebuvo taip griežta – leidimus tuoktis galėjo išduoti miesto valdyba ar metrikacijos skyrių vedėjai.
Optimistiškai nuteikia ir tai, jog po truputį mažėja ištuokų – Civilinės metrikacijos skyriuje praėjusiais metais santuoka nutraukta 445 poroms (2003 m. – 450).
Vaikų nepripažino
Rajono Metrikacijos skyriaus vedėjos Palmiros Liolienės teigimu, praėjusiais metais į pasaulį atėjo 402 kūdikiai, tai yra 30 mažiau nei 2003-iaisiais ir net 40 mažiau nei 2002 m. Rajone gimė net septynios dvynukų poros, deja, vienai jų gyventi tebuvo lemta tik savaitę. Užpernai rajono gyventojų gretas buvo papildę ne tik šešios dvynių poros, bet ir vienai šeimai gimę trynukai. Per praėjusius metus metrikacijos skyriuje užregistruotos 549 mirtys, tai yra 77 mažiau nei 2003-iaisiais.
“2004-ieji buvo labai darbingi – reikėjo spręsti tėvystės pripažinimo klausimus”, – pabrėžė P.Liolienė. Tėvus vienišos mamos nurodė 291 vaikiui. Iš jų 279 vaikams, geranoriškai sutinkant abiem tėvams, tėvystės pripažinimas buvo patvirtintas notariškai. Vis dėlto ne visi tėvai sugebėjo supratingai susitarti. Vedėjos teigimu, buvo ir tokių, kurie, atėję įregistruoti tėvystės, skyriuje susipyko, o vaikas taip ir liko oficialiai neturintis tėvo. 12 vaikų tėvai nesutiko pripažinti savais, todėl jų tėvystę teko nustatyti teismui.
Turtingi senukai – nebepaklausūs
Pasak P.Liolienės, tėvystės nustatymas turėjo įtakos ir santuokų padaugėjimui. “Atėjusius kartu tokius tėvus paragindavome ir susituokti – taip sutuokėme gal 15 porų”, – teigė vedėja. Iš viso praėjusiais metais rajone vienas kitą amžinai mylėti prisiekė 179 poros, tai yra 26 daugiau nei 2003-iaisiais. Išduotos 27 pažymos, leidžiančios sudaryti santuoką užsienyje: 15 – Vokietijoje, 4 – Rusijoje, po tris – Prancūzijoje ir Ispanijoje, po vieną Anglijoje ir Egipte. Rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo 12 santuokų su užsienio valstybių piliečiais. “Rajono gyventojos dažniausiai renkasi vokiečius, tačiau savas merginas išleidome ir už pakistaniečio, latvio, marokiečio, egiptiečio, turko. Vaikinai į žmonas iš kitataučių renkasi netolimojo užsienio merginas – ukrainietes, baltaruses, ruses”, – pažymėjo vedėja. Jos teigimu, santuokų su užsieniečiais daugėja. Be to, pasak P.Liolienės, prieš keletą metų merginos pasiryždavo ištekėti už garbaus amžiaus kitų valstybių piliečių, o dabar jaunikių amžius jaunėja – rajono gyventojos renkasi bendraamžius.
Masinė emigracija iš Lietuvos
Pasak l.e.p. Migracijos skyriaus viršininkės Bronislavos Pliavgienės, per metus į Panevėžį gyventi atvyko 6531 asmuo, iš jų 166 – užsieniečiai. Į užsienio valstybes išvažiavo 557 panevėžiečiai, tačiau, pasak B.Pliavgienės, sunku pasakyti, ar šis oficialus skaičius atitinka statistiką. “Apie 70 proc. tokių panevėžiečių savo išvykimo deklaracijas pateikė ambasadose, vadinasi, užsienyje jau gyveno ir atsiradus reikalui tik dabar susitvarkė dokumentus”, – mano B.Pliavgienė. Iš viso sausio 1 d., Migracijos skyriaus duomenimis, Panevėžyje gyveno 575 užsieniečiai. Anot B.Pliavgienės, šis skaičius jau kelintus metus išlieka stabilus.
Panevėžio teritorinės statistikos valdybos viršininkės Julijos Budreikienės teigimu, preliminariai per 2004-uosius į užsienį išvyko apie 14 500 šalies gyventojų, tai yra 10 tūkst. daugiau nei atvažiavo į Lietuvą. Statistikos departamento duomenimis, mažiausiai lietuvių traukia į NVS šalis – per praėjusius metus ten laimės ieškoti nusprendė tik apie 3000 Lietuvos piliečių. J.Budreikienė pabrėžė, jog kasmet didėjanti emigracija į užsienį tampa bene pagrindiniu šalies gyventojų mažėjimo veiksniu: per 2003-iuosius išvykusiųjų į kitas šalis tebuvo 9257, atvykusiųjų – 3939.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
